skip to Main Content

STRAIPSNIAI

Neorganinė nemiga, diagnostika ir gydymas

azuolynoklinika-straipsniai-3-min (1)

Miegas – nuolat pasikartojanti elgesio ramybės būsena, kai fiziologiškai sumažėja jutiminis budrumas, nebūna sąmoningų judesių, sureguliuojamos organizmo vidinės funkcijos, pasirengiama budrumui, veiklai dienos metu. Geras miegas svarbus ir psichikos veiklai- nuotaikai, atminčiai, geram suvokimui.

Nemiga- vienas iš dažniausių nusiskundimų, dėl kurių kreipiasi pacientai į sveikatos priežiūros specialistus. Pirmiausia apie šiuos skundus išgirsta šeimos gydytojai, kurie bando padėti, tačiau jei problema įsisenėja ir tampa sunkiai kontroliuojama, pacientai nukreipiami arba patys atvyksta pas gydytoją psichiatrą.

Beveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Apie 2/3 gyventojų blogai miega arba yra turėję miego sutrikimų. Nemiga nustatoma maždaug vienam trečdaliui pacientų, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją. Moterims rizika susirgti nemiga yra apie 1,4 karto didesnė nei vyrams. Nemiga kankina net 15-35 proc. visų gyventojų. Apie 35 proc. vidutinio amžiaus žmonių nesijaučia pailsėję ryte. Pagyvenusius žmones nemiga vargina dar dažniau.

Visų individų miego laikas ir ritmas yra genetiškai sąlygotas. Gerą savijautą lemianti miego trukmė kiekvienam žmogui yra individuali: apie 60 proc. asmenų miega 7-8 val., apie 8% – mažiau nei 5 val., apie 2% daugiau nei 10 valandų.

Miegui yra būdingi amžiniai struktūros pokyčiai: naujagimis miega apie 16 val. per parą, pamažu laikas trumpėja dienos miego sąskaita, 4-6 metų vaikas dažniausiai nustoja miegoti dienos metu. Keturmečiai – dvylikamečiai vaikai budrūs visą dieną, paaugliai vėl pradeda jaustis mieguisti dienos metu, vidutiniškai jie miega po 9-10 valandų. Subrendus miegama po 7-8 valandas, penkiasdešimtmečiai – šešiasdešimtmečiai pradeda dažniau busti nakties metu, o dieną miega keletą kartų, taigi miego trukmė dažniausiai pailgėja iki 8-9 val. Senatvėje miegas sutrumpėja iki 6,5 val., jo veiksmingumas sumažėja.

Miego sutrikimai gali būti ir vieno ar kito  – somatinio ar psichinio – sutrikimo klinikos simptomas. Spręsti, ar miego sutrikimas yra vyraujantis, ar tik vienas iš kito sutrikimo simptomų, nustato gydytojas psichiatras,  remdamasis paties sutrikimo klinika, eiga.

Miego sutrikimai gali būti ir organiniai, sąlygoti kitų ligų, pavyzdžiui, lėtinio skausmo, astmos, gastroezofaginio refliukso ir t.t. Patys medikamentai gali sukelti nemigą (kalcio kanalų blokatoriai,  citostatinai, bromokriptinas, psichostimuliantai) arba medikamentų nustraukimas ( benzodiazepinų grupės vaistai, beta adrenoblokatoriai ir t.t.).

Neorganinė nemiga – būklė, kai miego kokybė ir/ar trukmė pakankamai ilgą laiką yra nepatenkinama. Pati miego trukmė neturėtų būti pakankamas kriterijus nemigai diagnozuoti, kadangi kai kurie asmenys miegantys trumpai nejaučia diskomforto dienos metu. Tačiau yra žmonių, kurie labai kenčia dėl nepatenkinamos miego kokybės, nors miego trukmė ir objektyviai, ir subjektyviai g.b. verinama kaip visiškai normali.

Ilgalaikę, t.y. lėtinę pirminę nemigą sukelia daug veiksnių, todėl ne visada lengva tiksliai ją atskirti. Dažniausiai ilgalaikė nemiga diagnozuojama kai miegas sutrinka mažiausiai 3 naktis per savaitę ir tęsiasi mažiausiai 3 mėnesius. Psichofiziologinė nemiga prasideda dėl padidėjusios emocinės įtampos arba socialinių –ekonominių problemų.

Žmonės, besiskundžiantys nemiga, jaučia įtampą jau vakare, nuolat galvoja ar užmigs, tai sukelia daug minčių jau bandant užmigti, kas dažniausiai prailgina užmigimą. Nemigą būtina pradėti laiku gydyti, nes gali tapti pavojinga būkle, sąlygoti depresijos, nerimo sutrikimų, alkoholizmo bei priklausomybės nuo vaistų atsiradimą ir vystymąsi, didėja rizika susirgti koronarine širdies liga, arterine hipertenzija, aritmijomis. Neišsimiegojęs žmogus sunkiau koncentruoja dėmesį darbe bei kasdieninėje veikloje, kas padidina traumų, nelaimingų atsitikimų, avarijų riziką. Nustatyta, kad miegui sutrumpėjus iki 6 val. mirštamumas didesnis 13 proc., iki 5 val. – 20 proc., iki 4 val. – 40 proc., daugiau kaip iki 4 val. – iki 48 proc.

Gydant nemigą svarbu tiksliai nustatyti ir pašalinti jos priežastį, jei tai lemią kita psichikos liga, pirmiausiai gydyti ją, atsižvelgti į vartojamus medikamentus, nepamiršti paklausti, gal nesenai žmogus nutraukęs kažkokių medikamentų vatojimą. Ne mažiau svarbu ir panaikinti neigiamus fizinius veiksnius, keisti miego įpročius, laikytis miego higienos taisyklių, kompleksiškai taikyti psichoterapinį, farmakoterapinį gydymą.

Taikant nemedikamentinį gydymo metodą reikėtų pradėti nuo miego higienos taisyklių taikymo, savo įpročių prieš miegą korekcijos, ko paprastai pakanka įveikti nemigą. Jei miego įpročiai geri, tačiau išlieka nemiga, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją. Dar vienas veiksmingas gydymo metodas- psichoterapija. Priklausomai nuo nemigos priežasčių, taikomos įvairios metodikos, dažniausiai – elgesio terapija ir kognityvinė terapija. Elgesio terapija remiasi klasikinio sąlyginio reflekso ugdymu. Dažniausiai naudojamos technikos, tai relaksaciniai metodai, autogeninė treniruotė padeda atsipalaiduoti ir greitina užmigimą bei kitos. Kognityvinė terapija padeda suvokti daromas vertinimo klaidas.

Viena iš kompleksinio gydymo sudėtinių dalių, tai medikamentinis  nemigos gydymas, taikant psichofarmakoterapiją,  rekomenduojant vartoti mažiausią veiksmingą dozę ir trumpiausią būtiną laikotarpį. Specifinio vaisto parinkimą turi lemti klinikinė būklė, ligonio poreikiai ir vaisto farmakologinės savybės. Tinkamiausią vaistą gali parinkti tik gydytojas.

Medikamentų grupės naudojamos nemigai gydyti:

  • Bendoziazepinai skiriami simptominiam gydymui. Labiausiai tinka praeinančiai, trumpai nemigai gydyti. Ilgalaikei nemigai nerekomenduojami. Jie pagreitina užmigimą, trumpina būdravimą, ilgina miegą, žmogus jaučiasi geriau išsimiegojęs. Šių vaistų negalima vartoti su alkoholiu. Vartojant dideles šių medikamentų dozes ir nutaukus, būna ryškus abstinencijos sindromas. Ilgai (daugiau kaip 3 mėn.) vartojant benzodiazepinus blogėja atmintis, suvokimas. Vyresnio amžiaus žmonėms nustatomas padidėjęs jautrumas šiems vaistams. Dėl to pagyvenusiems ir nusilpusiems ligoniams skiriama dozė turi būti perpus mažesnė. Ilgai veikiantys benzodiazepinai lėčiau sukelia gerą miegą, tačiau prie jų mažiau priprantama.
  • Selektyvūs hipnotikai: ciklopirolonų grupės preparatai – zopiklonas. Trumpina užmigimo trukmę ir ilgina miegą. Dienos metu ir nutraukus vartojimą jie sukelia mažiau nepageidaujamų reiškinių negu benzodiazepinai. Be hipnotinio poveikio, šie vaistai pasižymi raminamuoju, atpalaiduojančiu raumenis, mažinančiu traukulius poveikiu. Vaistą vartojant ilgai formuojasi pripratimas;
  • Imidazopiridinų grupės vaistai – zolpidemas. Jie mažiau nei kiti hipnotikai keičia miego struktūrą. Sveikiems asmenims nebuvo nustatyta miego struktūros ar jo ciklų pakitimų dėl vaisto poveikio. Zolpidemas sutrumpina užmigimo trukmę. Terapinės dozės neturi poveikio kvėpavimo centrui. Jie nepasižymi raumenis atpalaiduojančiu, antikonvulsiniu poveikiu. Zolpidemo gydomoji savybė – greitas užmigimas, jis sukelia fiziologinį miegą, nėra aktyvių skilimo produktų, nėra „nutraukimo“ nemigos, nėra priklausomybės, sąveikos su alkoholiu, prie jo nepriprantama, jis neslopina kvėpavimo, greitai pasisavinamas, neturi įtakos kitų vaistų metabolizmui.

Miegą gerina ir antidepresantai, antihistamininiai, neuroleptikai, melatonino preparatai.

Kokybiškas miegas svarbus žmogaus kasdieniniame gyvenime, organizmo atsinaujinimui po dienos darbų. Nors bemiegių naktų būna kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau užsitęsusi nemiga sukelia diskomfortą dienos metu,  trikdo  funkcionavimą, gali turėti įtakos psichikos sutrikimų atsiradimui. Visuomenėje susiformavusi “ stigma”, atitolina paciento kreipimąsi į psichiatrą, ankstyvą diagnostiką bei savalaikį gydymą. Nemigos gydymui dažniausiai pasirenkamas medikamentinis gydymas, tačiau nemigą visuomet reikėtų pradėti gydyti taikant nemedikamentinius gydymo metodus, rekomenduojant keisti gyvenimo įpročius, taikant psichoterapiją. Tik nemigai išliekant turėtų būti paskirti medikamentai.

Parengė: Dovilė Samuchova

Back To Top