skip to Main Content

STRAIPSNIAI

Kur dingo „tikri“ vyrai?

azuolynoklinika-straipsniai-1

Jei dabar kur nors skrendate, veikiausiai esate veikli moteris. Turbūt jums tenka diduma šeimos rūpesčių naštos. Atsidusote? Atspėjau? O gal net slapčia dairotės, ar likimas nepasiūlys pažinties su „tikrai geru“ vyru – na, tokiu, kuris sukurtų gyvenimą, kokio esate verta, būtų romantiškas, mėgtų kalbėtis, vertintų ištikimybę, būtų tikras vyras ir, žinoma, klausytų jūsų? Pasvarstykime drauge, kas gi nutiko su jūsiškiu, – juk kadaise jis buvo tas „tobulasis“…

Pavarčius žurnalus ar panaršius populiariuose interneto tinklalapiuose, išryškės dvi pagrindinės nuomonėmis apie porų santykius: a) juos lemia moteris, b) juos lemia abu partneriai, bet didesnę įtaką daro moteris. Dar rasite gausybę antraščių, skelbiančių, kad pagrindinis moters gyvenimo tikslas – atrasti savo moteriškumą, jaustis „tikra“ moterimi, įkvėpti vyrą didiems žygiams ir puoselėti namus. Tik neskubėkite prunkštelėti: „Ir kas gali taip rašyti XXI amžiuje, kai moterys vadovauja pasaulinėms organizacijoms ir dažnai uždirba daugiau nei vyrai?“ Priminsime, kad šį rašinį pradėjome klausimu, kur dingo „tikri“ vyrai ir kodėl sutuoktinis nebeatrodo toks „tikras“ ir tobulas. Ieškodamos atsakymo, grįžkime į kiek ankstesnius laikus.

Prarado prigimtinį vaidmenį

Prieš kelis šimtmečius tėvai suderėdavo dėl dukterų santuokos (kai kur pasaulyje taip daroma ir šiais laikais) ir kuriant šeimą svarbiausia būdavo ne emocinis sutuoktinių ryšys, bet socialinių sluoksnių atitikimas bei vyro finansinis stabilumas. Kitaip tariant, vyras privalėjo pasirūpinti moterimi finansiškai, turėjo užtikrinti jos ir būsimų vaikų gerovę.

Dar senesniais laikais vyras saugodavo moterį bei vaikus nuo plėšrių žvėrių ir bado – eidavo į medžioklę. Tačiau dabar nebeliko nuo ko mūsų saugoti, nebėra pavojaus, kad, vyrui neparvilkus stumbro, moteris neišgyvens. Kas dėl to nutiko? Ogi vyras prarado prigimtinį gynėjo ir aprūpintojo vaidmenį, ryšys tarp vyro ir moters dabar dažniausiai yra tik emocinis, o jausmų pasaulyje nėra aiškaus pasiskirstymo vaidmenimis. Todėl toks meilės laivas, atsitrenkęs į kasdienybės ir rutinos uolas, dūžta. Juolab neretai moterys iš vyrų tikisi, regis, visiškai priešingų dalykų: „Aprūpink šeimą, bet kuo daugiau laiko praleisk namie, būk vyriškas, tačiau klausyk manęs ir kuo dažniau nusileisk…“

Kaip jaučiasi vyrai? Veikiausiai jie nebežino, kaip elgtis. Ypač tie, kas augo tik su mama arba su abiem tėvais, bet šeimoje viskam vadovavo mama. O kaip jaučiasi moterys su tokiais „jokiais“ vyrais? Nelaimingos.

Laimės neuždirbsi

Kokia yra šiuolaikinė „laiminga“ moteris? Veikiausiai ji nepriekaištingai atrodo, yra išsilavinusi, turi savo verslą arba sėkmingai kyla karjeros laiptais, augina bent du vaikus, jie lanko privačius darželius ir būrelius, šeima turi automobilį, sodybą – taigi moteris savo sėkmę vis dažniau matuoja anksčiau tik vyrams būdingais dalykais: sėkme darbe, atlyginimu, gebėjimu viską kontroliuoti. Tačiau anksčiau ar vėliau, net lydimos sėkmės, pajuntame, kad labai norėtume niekur neskubėti, nesiruošti verslo susitikimui, nepildyti ataskaitų, nevilkti namo pirkinių pilnų maišų ir nevaryti automobilio į servisą. Taip, mes visa tai galime, bet ar išties norime? Kai imame tai suprasti, pradedame trokšti „tikro“ vyro. Tokio, kokio greta stiprios ir viską tvarkančios moters tiesiog negali būti.

Prieš ieškodamos naujo, „tikro“, vyro prisiminkite, už ką pamilote dabartinį. Jūs išsirinkote jį iš daugybės kitų. Tuomet jis buvo „tikras“ ir „tobulas“. Jūs netgi už jo ištekėjote! Anuomet jūs dažnai juokdavotės, mažiau reikalavote („Jei mane myli, privalai…“), mokėjote įkvėpti mylimąjį ir dar nebuvote trijų padalinių vadovė, namo parsinešanti ne naują atostogų idėją, bet valdingumo kupiną rankinuką.

Ką daryti? Pirmiausia – pamilti save. Ne už sėkmę darbe ar gautą premiją. Tikroji laimė dažniausiai slypi mumyse, jos nereikia atidėlioti, laukti ar uždirbti. Ją tereikia pastebėti. Ji – visiškai nemokama. Laiminga moteris ir vėl šalia savęs išvys kitokį savo vyrą. Juk pagirtas, išklausytas, pastebėtas žmogus visada stengiasi dvigubai labiau.

Specialisto komentaras

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovas ir Ąžuolyno klinikos direktorius psichiatras Raimundas ALEKNA

„Princai“ ir „princesės“ gyvuoja pasakose ir įsimylėjėlių vaizduotėje. Tikrame gyvenime viskas labai greitai keičiasi. Porų santykiams labai svarbūs vaikystėje susidaryti stereotipai apie šeimą, vyro ir moters vaidmenis joje. Šiais laikais tuos stereotipus papildomai veikia ir žiniasklaidos iškelti „autoritetai“, tarsi tampantys pavyzdžiu, kaip vyrai ir moterys turėtų atrodyti ir kaip turėtų elgtis. Labai svarbu ir žmogaus fiziologiniai procesai, ligos – jos taip pat veikia žmogaus emocinę būseną, suvokimą bei mąstymą. Sunku įsivaizduoti, kad žmogus visą gyvenimą nugyventų sveikas. Pagal tėvų šeimoje suformuotas vertybes vienus žmones negandos suartina, kitus – atitolina. Visgi pagrindinė santykių kokybės ir ilgaamžiškumo paslaptis įsimylėjimo ir aistros periodui pasibaigus – išmintis ir žinios. Jas galima gilinti pačiam arba pasitarus su psichoterapeutais. Laimė slypi mumyse, tad puoselėkime savivertę bei suvokimą, ką galime padaryti, kad jaustumės mylintys ir mylimi. Prisiminkime, kad turime tai, ko esame verti.

Parengė: Saulė Gradaitė

Back To Top