TRAUMA, DISOCIACIJA IR PSICHOZĖ: ką šiandien jau žinome?

Birželio 9-12 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Trauma, Dissociation and Psychosis“ Kristiansande, Norvegijoje dalyvavo mūsų klinikos gydytojai psichiatrai Vytautas Alekna, Milda Musneckytė, Kasparas Ašoklis bei medicinos psichologė Jurgita Dečiunienė. Konferencijoje pasaulinio lygio ekspertai – Ruth Lanius, Anabel Gonzalez, Katherine Berry, Arvid Kildahl ir kiti – pristatė naujausius mokslinius duomenis apie traumų poveikį žmogaus psichikai ir smegenims.

Pagrindinė konferencijos žinutė buvo aiški:

Daugelis psichikos sutrikimų simptomų nėra žmogaus silpnumas ar „charakterio problema“. Dažnai tai yra išgyvenimo strategijos, susiformavusios reaguojant į traumines patirtis.

Šiandien vis daugiau tyrimų rodo, kad:

• trauma keičia ne tik emocijas, bet ir tai, kaip žmogus suvokia save, kitus žmones bei pasaulį;
• disociacija yra natūrali smegenų apsauginė reakcija į nepakeliamą stresą ar grėsmę;
• dalis psichozinių simptomų gali būti susiję su ankstyvomis traumomis, praradimais ir nesaugiais prisirišimo ryšiais;
• kompleksinė trauma gali paveikti tapatybės formavimąsi, savivertę, gebėjimą reguliuoti emocijas bei kurti saugius santykius;
• gydymas prasideda ne nuo trauminių prisiminimų analizės, o nuo saugumo, stabilumo ir ryšio su savo kūnu atkūrimo.

Profesorė Ruth Lanius pabrėžė, kad trauma dažnai sutrikdo smegenų gebėjimą atskirti praeitį nuo dabarties. Žmogus gali gyventi saugioje aplinkoje, tačiau jo nervų sistema vis dar reaguoja taip, tarsi grėsmė būtų čia ir dabar.

Anabel Gonzalez pristatė, kaip EMDR terapija padeda ne tik PTSD atvejais, bet ir gydant kompleksinę traumą, disociaciją bei su trauma susijusius psichozinius išgyvenimus.

Konferencijoje taip pat akcentuota, kad žmonės, turintys autizmo spektro ypatumų ar intelekto negalią, dažnai patiria daugiau trauminių įvykių, tačiau jų traumos, disociacija ir psichozės simptomai vis dar pernelyg dažnai lieka nepastebėti.

Svarbiausia žinutė specialistams ir visuomenei:

Vietoj klausimo „Kas su tavimi negerai?“ vis dažniau turime klausti – „Kas tau nutiko?“

Tik suprasdami žmogaus gyvenimo istoriją, traumines patirtis ir jų poveikį nervų sistemai galime padėti atkurti saugumą, ryšį su savimi ir viltį gyventi pilnavertį gyvenimą.