GYDYMO BŪDAI
Autogeninė treniruotė yra atsipalaidavimo technika, kuri remiasi savitaiga. Šios treniruotės sumažina nervų sistemos jautrumą, skausmą, stresą, nerimą, padeda mažinti liūdesį, nuovargį, baimės atvejais padeda valdyti mintis nukreipiant jas nuo nepageidaujamų dalykų, padeda gerinti dėmesio koncentraciją ir didinti kūrybingumą. Autogeninėmis treniruotėmis galima užsiimti tiek grupėse, tiek individualiai. Šias treniruotes įvaldyti galima per kelias savaites. Atliekant pratimus reikia patogiai atsisėsti arba atsigulti − raumenys turi būti atsipalaidavę. Autogeninės treniruotės metu jums nereikės keisti pozų − pratimai apima trumpus žodžių junginius. Mintyse jums būtina koncentruoti dėmesį į tai, kas yra sakoma, ir bandyti kuo ryškiau įsivaizduoti tai, kas sakoma.
Tai organizmo valymas nuo alkoholio ar kitų toksinių medžiagų. Atlikus visus reikiamus tyrimus ir įvertinus paciento sveikatos būklę, paskiriamas tinkamas organizmo išvalymo kursas ir nustatoma jo trukmė.
Tai efektyvus psichoterapijos metodas, kai padedamas specialisto klientas problemas sprendžia žmonių grupėje (dalyvauja ne mažiau 5-6 žmonių), pasinaudodamas jų patirtimi. Grupinės psichoterapijos taisyklės užtikrina maksimaliai saugią aplinką kalbant apie jautrius išgyvenimus. Grupės nariai turi galimybę pamatyti save ir savo problemą kitų akimis, pasimokyti iš jų situacijų, atsikratyti bendravimo baimių, depresijos.
Tai vienas iš psichoterapijos metodų, kai yra naudojama hipnozė – tarpinė būsena tarp miego ir būdravimo. Tai tikroviška, normali, lengva būsena, kuriai būdinga: intensyvi koncentracija (išorinių dirgiklių nebejautimas), raumenų atpalaidavimas, aukštas įtaigos laipsnis. Jos metu žmogui sulėtėja pulsas, sumažėja deguonies sunaudojimas bei kraujospūdis. Hipnozės metu sąmonė išlieka budri, žmogus žino, ką sako ir daro, išsaugoma valios kontrolė ir užhipnotizuotieji žmonės bet kada panorėję seansą gali nutraukti. Hipnozė gali būti naudojama valgymo sutrikimams, mikčiojimui, nemigai, nerimui, įtampai, baimėms ir kitoms neurozėms gydyti. Seansus veda hipnozės techniką įvaldęs specialistas, kuris padeda klientui įeiti į hipnozę, po to trumpais, aiškiais, pozityviais sakiniais, parenkamais pagal kliento problematiką, skatina kliento pasąmonę nukreipti reikalingas jėgas savęs sveikatinimui.
Tai psichoterapijos metodas, kai seansas vyksta dalyvaujant tik klientui ir jo psichoterapeutui. Gydymo metu specialistas su klientu pažįsta skausmingus žmogaus dvasinius išgyvenimus, jo elgesio motyvus, juos kartu analizuoja. Individuali psichoterapija taikoma tuomet, kai žmogus jaučiasi itin nesaugus, nori kalbėti vienumoje su psichoterapeutu, ne grupėje.
Kineziterapija – tai gydymas judesiu ir fiziniu veiksniu. Tinkamas judesys – tai natūrali biologinė funkcija gerinanti atramos ir judėjimo aparatą, širdies ir kraujagysliš sistemos ir kvėpavimo sistemų funkcionavimą, atkuria pažeistų organų funkcijas, koreguoja ligos eigą, padeda prisitaikyti prie didesnių fizinių krūvių. Kineziterapiniai metodai ir priemonės padeda sustabdyti patologiją ir atgauti sveikatą bei darbingumą, taip pat normalizuoja pažeistas funkcijas.
Tai tokia psichoterapijos forma, kur kaip pirminiai komunikacijos būdai taikomos įvairios meno rūšys (dailė, drama, šokis, poezija, muzika ir kt.). Meno terapija akcentuoja žmogaus savigydos galimybes, orientuojasi į kiekviename žmoguje glūdintį vidinių jėgų ir sveikatos potencialą, glaudžiai susijusių su jo kūrybinėmis galiomis. Ši terapijos rūšis gali būti taikoma kiekvienam žmogui, kuris turi psichologinių problemų, yra pervargęs, kamuojamas psichosomatinių sutrikimų. Metodas tinka tiek vaikui, tiek suaugusiam žmogui ir jokių specialių gebėjimų nereikalauja. Kūrybinis procesas padeda žmogui analizuoti savo vidų: suvokti priežastis, kodėl kamuoja negalavimai, priklausomybės ar susergama depresija.
Tai psichikos sutrikimų (disfunkcijų) gydymas vaistais. Metodas taikomas kraštutiniu atveju, jei nepadeda psichoterapija ir psichoanalizė.
Tai asmens pažintinių gebėjimų, asmenybės savybių, profesinio tinkamumo ir pan. įvertinimas, apimantis psichologinio testo administravimą, rezultatų analizę, psichologinę konsultaciją(-as) renkant pirminę informaciją ir teikiant išvadas bei psichologinio įvertinimo išvados rašymą ir pateikimą. Psichologinis įvertinimas gali būti atliekamas klinikiniais, ugdymo, pagalbos teikimo efektyvumo, teisminės ekspertizės ar kitais tikslais. Psichologinio įvertinimo trukmę nustato ir pagrindžia psichologinį įvertinimą atliekantis konsultantas, atsižvelgdamas į vertinimo tikslus.
Tai bendras šeimos narių pokalbis su psichologu. Į konsultaciją gali ateiti sutuoktinių poros, ieškodamos atsakymų į svarbius tarpusavio santykių klausimus, taip pat tėvai, jeigu kyla klausimų dėl vaikų elgesio ir emocijų problemų, ar tėvai kartu su vaikais bandant aiškintis tarpusavio nesutarimus. Šeimos psichoterapija savo pobūdžiu panaši į psichologo konsultacijas, tik susitikimus su šeima veda vienas arba du psichoterapeutai, remdamiesi savo psichoterapinės mokyklos gairėmis. Tai gilesnis ir išsamesnis procesas, o trukmė priklauso nuo problematikos.
Šokio-judesio terapija – tai terapinis judesio naudojimas siekiant vystyti emocinę, kognityvinę, fizinę, dvasinę ir socialinę asmens integraciją. Esminiai jos komponentai yra šokis kaip kūno judesys, kūrybinė išraiška ir tarpasmeninis santykis. Ši terapija gali būti taikoma kaip vienintelis terapinio poveikio būdas arba papildantis kitas gydymo, reabilitacijos ar ugdymo formas. Terapija gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė, grupinė ir individuali, porų ir šeimos terapijoje, taikoma vaikams ir suaugusiesiems.
