Geros vasaros receptas: 5 patarimai, kurie padės pailsėti

 

Vasarą daugiau šypsomės, dažniau įsimylime ir gerokai mažiau skundžiamės gyvenimu. Bet jau turbūt ir jūs esate pagalvoję, kad štai, rodos, vakar vasara atėjo, o jau po kelių savaičių vėl reikės grįžti į rudens glėbį: kasdien kulniuoti į darbą ar studijas, šilčiau rengtis ir dūsauti dėl pilkoko dangaus. Kodėl vasarą jaučiamės laimingesni, ar tikrai žmonės panašūs į meškas, šaltuoju metu laiku nugrimztančias į emocinį „žiemos miegą”, ir ką galime padaryti, kad ši vasara taptų geriausia… nauja pradžia, pasakoja Vilniaus „Ąžuolyno” klinikos įkūrėjas, psichiatras-psichoterapeutas Raimundas Alekna.

 

Saulė, vanduo, atgijusi, spalvinga gamta, vėjo prisilietimai, paukščių balsai – vasara yra tarsi slapta veikianti psichoterapeutė, pažadinanti per metus užmigusius mūsų pojūčius. Laimės hormonai endorfinai – tie mažyčiai vidiniai „fejerverkai” – kasdienybę paverčia švente, kai džiugina viskas: gaivinantis ežeras ar bangomis nu­ovargį plaunanti jūra, laisve ir gyvybe kvepiantis šiltas lietus, padus kutenanti žolė, žiogais svirpianti pieva, begaliniai vakarai su draugais, pabėgioti ar dviračiais prasilėkti masinantys takeliai ar saldus, vaikystę primenantis persikas, tirpstantis burnoje, kai mėgaujamės karštu pliažo smėliu. Rodos, laimė nieko nekainuoja ir gyvena visur. Taip yra dėl to, kad būtent šiuo metu laiku organizmas pagaliau gauna pakankamai saulės šviesos, o kartu – ir vitamino D, kuris labai svarbus imunitetui, gerai nuotaikai ir psichinei sveikatai, be to, gerokai daugiau laiko praeidžiame gryname ore. Vasara mus veikia kaip natūralus antidepresantas, kai visi sensoriniai pojūčiai – rega, lytėjimas, skonis, klausa yra aktyviai ir teigiamai veikiami, o tai nuima iki 90-ies procentų centrinės nervų sistemos įtampos.

Vis dėlto, atostogų ir saulės sezonas gali tapti ir iššūkiu. Ilgiau kaip pusmetį virš mūsų kabantis „cepelininis” dangus atrodo toks begalinis, kad vasaros laukiame tarsi išsigelbėjimo ir susikuriame didelius lūkesčius, kokia ji turi būti. Tiksliau – kokie vasarą turime būti mes. Ir štai ji ateina. Ryški, triukšminga, socialiniuose tinkluose pasiskelbia, kad festivalis keis festivalį, kad visi (bent taip atrodo) normalūs žmonės keliaus į tolimiausius baltojo smėlio ir palmių paplūdimius ar leisis į kitokias įspūdingas keliones, iš kurių pūste plūs tobulo kūno ir poilsio nuotraukos. Ofisai ištuštėja, kaimynai užtraukia buto užuolaidas, nes jų du mėnesius nebus namuose, įprastą gyvenimo ritmą pakeičia salsos ar bačiatos ritmai skveruose. Rodos – ilsėkis, gyvenk ir džiaukis, bet… nebūtinai tai pavyksta. Žinote tą jausmą, kai ateini į šokius ir matai besisukančias poras, tik tavęs niekas šokti nekviečia? Panašiai jaučiasi žmonės, patiriantys vadinamąjį summer sad – arba vasaros depresiją. Paprastai tariant, netekę įprastos rutinos, aplinkos, užsiėmimų galime jausti ne tik laisvę ir euforiją, bet ir liūdesį, kai atrodo, kad esame dar vienišesni, dar labiau nepritampantys, negebantys džiaugtis net tuomet, kai, rodos, visi aplinkui yra laimingi.

Žmogus – tokia įdomi būtybė, kuriai vis atrodo, kad tikroji laimė yra ne šiandien, ir ne čia. Dažnai norime garantijų ir įsipareigojimų: „ateis vasara, – mažiau dirbsiu, pradėsiu sportuoti, lankysiu šokius, kviesiu draugus į svečius ar iškylas – t.y. būsiu laimingas”. Iš tiesų, laimė yra ne metų laikas, ne vieta žemėje ir ne pasiekimų rezultatas. Laimė yra tie maži dalykai, akimirkos, kai jaučiamės savimi: veikiame tai, kas patinka, būname su tais, kurie mus vertina ir yra mums įdomūs.

Geroji žinia – vasara yra lengviausias laikas išmokti jaustis gerai. Štai keli patarimai, kurie padės nuoširdžiai išjausti likusią vasaros dalį ir pasikrauti geros energijos rudens pradžiai:

Malonumai kasdien. Laimė susideda iš pasitenkinimo savo gyvenimu ir teigiamų emocijų, kurias patiriame. Jei kasdien sugalvosite sau kažką malonaus, būtinai jausitės geriau! Suvalgyti mėgstamiausių ledų kavinėje? Nusipirkti naują lūpdažį? Pabėgti iš darbo anksčiau ir pasėdėti balkone su knyga? Pagaliau pasiryžti panardyti ar irklentėmis praplaukti upe? Tai gali būti bet kas, bet būtinai skirta tik jums (ir kasdien)!

Mažiau planų. Arba jokio plano. Ištisus metus planuojame: užduotis, dienas, darbus, vaikų veiklas, atostogas. Bet planas yra apie žodį „reikia”, o laimė – apie „aš noriu” arba „man patinka”. Darykite tai, ko norisi, bet nesijauskite įsipareigoję – jūs neprivalote surengti penkių vakarėlių draugams, neprivalote maudytis ežere ar kas savaitgalį pjauti žolę. Truputį atsitraukite ir leiskite sau būti vasaroje. Pagyvenkite lėtai. Mažiau naudokitės mobiliuoju ir kompiuteriu. Pasimėgaukite tuo, kad jūs turite laiko ir neturite jam didelių reikalavimų. Tokioje vidinėje tyloje geriausiai atgauname jėgas ir resursus kažką veikti ar jaustis laimingais.

Judėjimas ir dar kartą – judėjimas. Kūnas nebuvo sutvertas sėdėti kabinete prie stalo ar voliotis sofoje. Judesys kuria ypatingus nervinius impulsus, į kuriuos kūnas reaguoja išskirdamas laimės hormonus: dopaminą, seratoniną, ar už miego kokybę atsakingą melatoniną. Ir nors neįmanoma per vasarą sukaupti jėgų visiems metams (atostogauti rekomenduojama 2-3 kartus per metus), bet daugiau pajudėję dabar, tikrai jausitės labiau pasiruošę geram, smagiam rudeniui!

Nereikia būti geriausiu. Tobulumo idėja pati yra labai netobula, nes realiame gyvenime tobulumas neegzistuoja. Kas vienam yra tobulai skanus desertas, kitam gali būti beveik nevalgoma. Tačiau siekdami tobulumo – geriausios vasaros, nuostabiausių atostogų ir t.t. – labai pavargstame, o nuovargis yra vienas didžiausių laimės priešų. Užuot svajoję būti tobuli, pasvajokite, ką darytumėte, jei nebūtų jokių apribojimų – nereikėtų uždirbti pinigų ar kasdien eiti į darbą. Kokia veikla atneša daugiausiai džiaugsmo? Galite užsirašyti ateinančias mintis popieriuje – turėsite tikrą ir veiksmingą asmeninį laimės sąrašą.

Iš tiesų – gyvenimas yra paprastas, bet mes iš visų jėgų bandom paversti jį sudėtingu, – sakė žinomas kinų mąstytojas ir filosofas Konfucijus. Visi esame panašūs, bet kartu ir skirtingi – kiekvienas savaip jaučiame, kas yra laimė ir kas mums svarbu. Vis dėlto, jei išmokstame dėkoti už tai, ką patiriame, nesilyginti su kitais, nekelti sąlygų žiemai ar vasarai (o ir sau), gerokai dažniau jaučiamės laimingi. Na, o jei nepavyksta išsiveržti iš slegiančių, įkyrių minčių rato arba gyvenimo iššūkiai atrodo neįveikiami, visuomet galima pasitarti su psichoterapeutu, kuris įsigilins būtent į jūsų gyvenimo istoriją ir aplinkybes, ir padės rasti geriausią išeitį.

 

 

Autorė: Saulė Gradaitė