Pinigų taupymo iššūkis – paprasti žingsniai į pokyčius

 

Gruodis žiba šventiniais blizgučiais, dovanomis, vakarėliais, yra storas nuo keptų ančių ir pyragų ir apsimeta esąs be pabaigos. Bet tuoj Naujieji atšoks savo kadrilį, asfaltu ritinėsis konfeti, o  galvoje tarp visų pažadų numesti penkis kilogramus ar pradėti valgyti sveikiau, įsiterps mintis, kad laikas truputį susiveržti diržus ir pataupyti. Statistika rodo, kad pusė šalies gyventojų iš santaupų neišgyventų ilgiau nei tris mėnesius. Galbūt, taupyti nėra iš ko? Tačiau tuomet kodėl dažnai būna, jog santaupų turi uždirbantys mažiau, o turintys vidutines ar net aukštesnes pajamas, vis įlenda į kreditinės kortelės skolas? Kokie mūsų bruožai ar įpročiai trukdo sutaupyti pinigus ir kaip pakeisti elgesį, kad sąskaitoje visuomet būtų pinigų, pasakoja Vilniaus „Ažuolyno“ klinikos įkūrėjas, psichiatras-psichoterapeutas Raimundas Alekna.

 

Motyvacijos stoka

Daugelis finansų ekspertų pataria kas mėnesį atidėti po 10-15 procentų pajamų taupymui. Tačiau, jei didžiąją jūsų pinigų dalį suryja būtinosios išlaidos: maistas, būstas, paskolos, vaikų reikalai, atidėti tokią sumą gali būti sudėtinga. Dažnas tokiu atveju įtiki, kad situacija beviltiška ir nuleidžia rankas – taupymas ne man. Išankstinė nuostata tampa kliūtimi kažką pakeisti, o pati situacija nuolat tarsi patvirtina: „matai, tu neturi santaupų, nes per mažai uždirbi, tikrai negalėtum atidėti…“ Kenčia ir piniginė, ir savivertė.

 

Patarimas

Išsikelkite tikslą atidėti tiek, kiek galite. Tegul tai būna 50, 30 ar net 10 eurų per mėnesį. Svarbu, kad laikytumėtės plano nesvarstydami – gaunate atlyginimą, ir iškart pervedate santaupoms skirtus pinigus į atskirą sąskaitą. Realus tikslas padės patikėti savo jėgomis ir pamatyti, kad taupyti tikrai galite. Tuomet pabandykite sumą šiek tiek padidinti. Galbūt tokių santaupų nepakaks pradiniam įnašui būstui, tačiau sugedus automobiliui ar ištikus kitai bėdai, turėsite kaip sau padėti nesiskolindami. O tai jau yra puiki pradžia taupymui. Be to, tai tarsi medalis savivertei – jūs galite įgyvendinti tai, ką suplanavote.

 

Neturite aiškaus tikslo ir plano

Daugelis gyvena pagal planą „išgyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo“. Tokiu atveju nėra aiškaus ilgalaikio plano, todėl atsiranda finansinis „džiazas“ – šiandien perku naują feną, poryt – metinį abonementą į sporto klubą su nuolaida (na tai kas, kad laiko nueiti į jį atsiranda vos penkis kartus per metus). Tokiu atveju esame kaip laivas be maršruto – neaišku, kur plaukiame ir kada ten atkaksime. Labai svarbu suformuluoti aiškius, konkrečius ir svarbu – realistinius tikslus, o tuomet numatyti konkrečius žingsnius, kurie padės tikslą pasiekti. Moksliškai įrodyta, kad planas (ypač, jei jis užrašytas popieriuje) padeda smegenims veikti kryptingiau – nebėra chaoso, viskas aišku, ką daryti, kiek reikia uždirbti ir kiek atidėti.

 

Patarimas

Jei taupote konkrečiam daiktui, pavyzdžiui – automobiliui, tiksliai užrašykite, koks jis turi būti: markė, komplektacija, kaina. Svarbu, kad tikslas būtų ne kieno nors primestas, bet jūsų asmeninis. Tuomet jo siekti atrodys prasminga. Toliau numatykite konkrečius žingsnius: kiek mėnesių ir kokią sumą turite atidėti, kad pasiektumėte tikslą. Jei turimų pajamų tikslui įgyvendinti nepakanka, apsvarstykite, ar pakeisti tikslą, ar rasti papildomų pajamų šaltinių, kad pinigai kauptųsi greičiau.

 

Pinigai yra laisvė

Tokia nuostata iš esmės yra teisinga, bet kai kam kiša koją. Beje, taip dažniausiai mąsto gaunantys būtent aukštesnes pajamas, mėgstantys švęsti gyvenimą. Jei galite spontaniškai nusipirkti bilietus į kelionę, bet kurią dieną pakviesti būrį draugų į restoraną ir pasisiūlyti visus vaišinti, nepraeinate pro išpardavimus ir užkimbate už įvairiausių akcijų – rizikuojate niekada neturėti santaupų. „Pinigų taupymas riboja mano laisvę“ – tokia nuostata gal ir skamba šauniai, tačiau žada finansines problemas ateityje. Laisvė yra gebėjimas susidėlioti prioritetus ir nepriklausyti nuo emocijų šuolių. Priminkite sau, kad daugelis pasaulio turtingųjų buvo ir yra labai taupūs.

Patarimas

Taupymui rinkitės kaupiamąją sąskaitą, iš kurios negalėtumėte kada norėjęs pinigus paimti. Yra sąskaitos, iš kurių pinigus galima pasiimti tik po metų ar dvejų, o per tą laiką ne tik susikaups padori suma, bet ir gausite kelis papildomus procentus. Kad nesijaustumėte praradęs laisvę, numatykite sumą, kurią paliksite sau džiuginantiems ar spontaniškiems pirkiniams. Labai veiksmingas būdas „apgauti“ save ir išvengti emocinių pirkinių – patikusį daiktą atidėti bent trims dienoms. Jei tuomet vis dar manysite, kad pirkti norite – taip ir padarykite.

 

Pinigų „dieta“

Ar žinote, kodėl dietos retai padeda suplonėti? Nes žmogaus psichologija veikia taip, kad negalime visą gyvenimą save riboti ir atsisakyti visko, kas teikia malonumą. Todėl net jei pavyksta pusmetį ar metus nevalgyti jokių pyragėlių, ledų, bulvių ir kitų mėgstamų patiekalų, galiausiai nutrūkstame ir tada jau kemšame už visą „prarastą“ laiką. Tas pats su pinigais. Jei staiga uždrausite sau absoliučiai visas nebūtinas išlaidas: nebegersite kavos mieste su draugais, nepirksite nė vieno žurnalo, neisite į kiną ir t.t., labai tikėtina, kad vieną dieną nebeišlaikysite ir išleisite viską, ką sutaupėte, o gal dar daugiau. Įprotis protingai taupyti nesusiformuos, o taupymas ims asocijuotis su „negyvenimu“. Šiuo atveju taupyti trukdo mąstymas – viskas arba nieko.

 

Patarimas

Skaičiuodami, kiek per mėnesį galite atidėti, pradėkite nuo mylimų veiklų. Šokate? Į būtinąsias išlaidas rašykite šokių būrelio kainą. Sportuojate? Būtinai skirkite pinigų mėgstamam sporto klubui. Atidėti pinigus nereiškia, kad negalite išleisti nieko.

 

Nežinau, kur dingsta pinigai

Rodos, ir atlyginimas geras, ir prabangių daiktų neperkate, bet pinigų kaip nėra, taip nėra. Net negalėtumėte paaiškinti, kur jie dingsta? Jei tai apie jus – tai gera žinia yra ta, kad galite lengvai pasikeisti. Pinigai greičiausiai „dingsta“ ne dėl to, kad jūsų charakteris trukdytų taupyti, bet dėl to, kad paprasčiausia neturite įpročio sekti išlaidas.

 

Patarimas

Mėnesį ar du kruopščiai užsirašinėkite, kur ir kiek išleidžiate. Beje, dabar yra net nemokamų programėlių telefone, kurios padeda sekti išlaidas, o jei dažniausiai mokate kortele – išlaidas pagal paskirtį analizuoja ir jūsų bankas, tereikia atsidaryti tam skirtą skiltį. Rašymas padės pamatyti, kam ir kiek išleidžiate ir optimizuoti išlaidas. Tuomet aiškiai susiskaičiuosite, kokią sumą galite kas mėnesį atidėti. Jei ne tik norite sukaupti vadinamąją finansinę pagalvę, bet ir sutaupyti, tarkim, atostogoms ar automobilio remontui – tokias santaupas geriausiai dėkite į skirtingas sąskaitas, taip ir vėl aiškiai matysite, kiek ir kam turite sukaupę.

 

Man turi pasisekti!

Pamenate, kiek daug žmonių prarado pinigus dalyvaudami įvairiose finansinėse piramidėse ar pašėlusiai didelius dividendus mokėjusiose investicinėse įmonėse prieš porą dešimtmečių? Įsitikinimas, kad pinigais gali „palyti“ arba jus ištiks sėkmė ir loterijos bilietas atneš norimus turtus veda į niekur, nes skatina pasyvumą. Iš tiesų, bet kokia sėkmė ar finansinis stabilumas tėra paprasta disciplina, kurios dažnam trūksta ir piniguose, ir kitose gyvenimo srityse. Čia padės sąmoningumas.

 

Patarimas

Atsiekite pinigus ir emocijas. Mažiau emocijų – mažiau spontaniškų pirkinių. Taupymas ne loterija, rezultato sulaukia tie, kurie nesitiki per pusmetį sutaupyti atostogoms Havajuose ir nesidera su savimi dėl galimybės „tik šį mėnesį“ neatidėti. Sėkmė jus aplankys, santaupos bus, tereikia dviejų dalykų: nuoseklumo ir kantrybės.

 

Noriu būti turtingas

Visi išties turtingi žmonės didelę dalį pajamų skiria taupymui ir investavimui. Nebūtina uždirbti milijonus ar visą gyvenimą gyventi maksimaliai susiveržus diržus, kad taptumėte pakankamai turtingi. Daugelis žmonių nuvertina mažas išlaidas pamiršdami, kad būtent taip išleidžiame įspūdingas sumas. Norite gyventi pasiturinčiai? Mažiau leiskite – daugiau investuokite. Turtingi žmonės ne sykį patiria bankrotą, tačiau jie turi tikslus ir moka jų siekti – todėl investuokite ne tik pinigus, bet ir savo laiką. Jei tikslas yra finansinis stabilumas, verta pagalvoti apie papildomas pajamas ir trūkstamus įgūdžius joms pasiekti.

 

Patarimas

Taupyti reikia protingai. Netaupykite pirkdami kokybiškus batus ir striukę – susirgę jūs galimai neteksite dalies pajamų ir išleisite vaistams. Negailėkite pinigų naujoms žinioms ir įgūdžiams – būtent jie leis pritraukti papildomas pajamas, apsaugos nuo dalies klaidų ir pripildys gyvenimą naujomis spalvomis. Netaupykite mylimų žmonių sąskaita. Gėlės, kvepalai, išsvajota knyga ar nuotykis – tai investicija į santykius, o kam jums tie pinigai, jei neturėsite su kuo jais džiaugtis?

 

Žmonės dažnai patys save demotyvuoja (ne tik kalbant apie pinigus) išsikeldami nepasiekiamus tikslus. Čia galėtume remtis ir Eriko Berne tranzakcinėje analizėje pateiktu asmenybės struktūros modeliu, kuriame kalbama ir apie gebėjimą savarankiškai rinktis tikslus bei keisti savo elgesį. Kalbant paprastai – jei tikslai per dideli, žmogus jų nepasiekia. Tuomet nukenčia jo pasitikėjimas savimi ir jis ima save kritikuoti: „na va, nieko aš nesugebu, nei pinigų atidėt, nei pakankamai uždirbti“ ir t.t. Kritikuodami save ne tik, kad nesutaupysime, bet ir galimai dar daugiau išleisime, nes įrodyta, jog savikritika sukelia tarsi vidinį maištą, o maištaujantis žmogus pats to nesuprasdamas daro viską, kad pakenktų sau. Tuo tarpu mažesni, realistiškesni, o vadinasi – ir įgyvendinami tikslai leis pajusti sėkmės skonį. Tuomet norėsis bendradarbiauti ir su kitais, ir su savimi, o vidinė harmonija padės ir siekti didesnių tikslų ir sėkmingai taupyti!

 

Autorė Saulė Gradaitė