skip to Main Content

Kai greta plepus pakeleivis ar kolega

Kai greta plepus pakeleivis ar kolega

Azuolyno-klinika-straipsniai-005-min

Įsivaizduokite, išvažiavote ilgai lauktų atostogų… Jūra, mėlynas dangus, už autobuso lango keičiasi gražiausi vaizdai, o gidas pasakoja įdomią istoriją. Viskas būtų tiesiog idealu, jei ne greta sėdintis pakeleivis. Jis be paliovos tarška apie savo ir artimųjų gyvenimo nuotykius, nutraukia ir asmeninėmis įžvalgomis vis papildo gidą, nepavargdamas rodo ir komentuoja, pro kokius puikius pastatus ir fontanus važiuojate, kiek daug gatvėje žmonių ir kokie jie visi įdomūs. Norėtumėte pailsėti, pasimėgauti tyla, bet nežinote, kaip pasprukti nuo įkyraus plepio. Pagaliau imate gailėtis, kad apskritai leidotės į kelionę…

Nesąmoningi psichologiniai vaidmenys

Pažįstama situacija? Tokie įkyruoliai dažnai apkartina ne tik keliones, bet ir mėgstamiausią darbą – nori nenori po kurio laiko supranti, kad kolegos plepumas ar „visažinio“ elgesys ne tik erzina, bet ir paprasčiausiai trukdo dirbti. Švelnių užuominų tokie žmonės dažniausia nesupranta, o pasakyti griežčiau ne visada išdrįstame. Tad ką daryti?

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovas ir Ąžuolyno klinikos direktorius psichiatras Raimundas Alekna teigia, kad daugelyje kolektyvų žmonės nesąmoningai atlieka tam tikrus psichologinius vaidmenis. Vieni tampa aukomis: galvoja, kad nieko nesugeba, nori, kad už juos nuspręstų kiti, jaučiasi neteisingai nuskriausti. Kiti atlieka gelbėtojų vaidmenį: nepaiso savo poreikių, prisiima atsakomybę už kitus ir todėl jaučiasi reikalingi ir įvertinti. Kolektyvuose būna ir persekiotojų. Tai nerimastingi asmenys, kurie šią savybę slepia kritikuodami ir kontroliuodami kitus, aiškindami, kaip ir ką reikia daryti. Tarp kolegų turbūt pastebėsite ir režisierių – kuriančių santykius ir situacijas, taip pat – tylių ir niekur nesikišančių stebėtojų bei statytinių, kurie ir yra tikrieji sprendimų darbe priėmėjai. Tad nuolat kalbantis, kitus pertraukiantis, taisantis žmogus taip pat yra įsitraukęs į šį natūralų kiekvienam kolektyvui būdingą „žaidimą“ ir jame atlieka savo vaidmenį.

Beje, pastebėta, kad vienam kolektyvo nariui išėjus, į jo vietą ateina, tiksliau, jo vaidmenį perima kitas. Tokie santykiai – natūralūs, tad kovoti su jais beprasmiška, geriau – prisitaikyti. Vis dėlto jei kolegos ar atostogų pakeleivio plepumas viršija jūsų kantrybės ribas, reikia imtis tam tikrų priemonių.

Gali padėti pozityvi kritika

Jei su įkyruoliu susidūrėte atostogaudami, pasistenkite nuo jo atsitraukti: persėskite kitur, viešbutyje paprašykite atskiro kambario (galite pasakyti, kad labai knarkiate, tad nenorite jam trukdyti), pasidomėkite, kokias ekskursijas pasirinko plepusis, ir išsirinkite kitas. Jei tai neįmanoma, imkitės psichologų rekomenduojamos pozityvios kritikos: atkreipkite jums trukdančio žmogaus dėmesį, aiškiai pasakykite, kad jums toks elgesys (nuolatinis kalbėjimas, dalinimasis visais įspūdžiais, kalbos pertraukimas) nepriimtinas ir būtinai jam padėkokite, kad jus išklausė. Įkyruolį galėtumėte sustabdyti tokiais žodžiais: „Atsiprašau, aš labai norėčiau išgirsti, ką pasakoja gidas, o jūsų kalbėjimas trukdo. Gal savo mintimis galėtumėt pasidalinti vėliau? Būčiau jums išties dėkingas.“ Gali padėti ir toks pasiaiškinimas: „Labai norėčiau pailsėti, tačiau, kai šalia kas nors kalba, man tai nepavyksta. Pasikalbėkime prie vakarienės stalo, o dabar norėčiau patylėti ir pasigrožėti vaizdais.“

Jei pleputis – jūsų kolega, iš pradžių paanalizuokite jo elgesį. Stebėdamas jį veikiausiai suprasite, kad nuolat kalbėdamas šis žmogus nori būti pastebėtas, jam trūksta dėmesio, galbūt – įvertinimo. Jei jo plepumas erzina ne tik jus, galite paprašyti bendradarbių pagalbos, ypač tų, kurie įkyruoliui yra autoritetas.

Erzina atpažįstamos ydos

Atminkite, tokie kalbėtojai – it vaikai – iš kūno kalbos nuspėja, kurie žmonės pasiruošę išklausyti, o kurie paprasčiausiai nekreips į juos dėmesio. Turbūt sutiksite, kad plepiai atakuoja tik tuos, kurie leidžia tai daryti, taigi jūsų ir bendradarbių tikslas – neskirti įkyriam kolegai dėmesio, kai nebūtina. Kaskart, kai tarškalius vėl ims nesustodamas pasakoti ką nors nereikšminga, reikia taktiškai jį sustabdyti ir pasakyti, kad šiuo metu tiesiog neturite laiko jį išklausyti, nes ir jūs, ir jis turite nemažai darbo. Psichiatras R. Alekna pataria būti kuo neutralesniems, kalbėti pagarbiai ir be susierzinimo, nes jūsų tikslas ne įžeisti, bet padėti žmogui susiprasti, kad nesibaigiančios jo kalbos – nepageidaujamos.

Dar vienas svarbus dalykas: tyrimais įrodyta, kad labiausiai kituose žmonėse mus erzina pažįstamos, mums patiems būdingos ydos. Kitaip tariant, tikėtina, kad ir patys kartais per daug kalbame ar staiga tampame „visažiniai“. Tad elkimės sąžiningai, būkime dėmesingi ir atlaidesni tiems, kurie kartais erzina. Net ir patiems plepiausiems.

Parengė: Saulė Gradaitė

Back To Top