Kaip atsigauti po streso: 5 praktinės priemonės, atkuriančios ramybę ir energiją

 

Nerimauti, liūdėti, pavargti nuo pilkos, šaltos žiemos ar supykti ant per greitai prabėgusio savaitgalio yra visiškai normalu. Stresą patiriame visi. Tačiau gali būti, kad vieniems yra paprasčiau atgauti jėgas ir nuotaiką po įvairiausių nemalonumų, o kitiems tai tampa iššūkiu. Streso metu mes linkę sutelkti dėmesį į problemas ir negatyvias mintis, o jei tokia būsena užsitęsia – gresia įvairūs psichologiniai ar net kūno negalavimai. Vilniaus „Ąžuolyno” klinikos įkūrėjas, psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna dalinasi penkiais veiksmingais būdais, kaip padėti sau pasijusti geriau.

 

 

1. Įvardinkite, kas vyksta – tai pirmas žingsnis į ramybę

Kuo aiškiau įvertinsite situaciją, tuo lengviau bus valdyti emocijas ir išvengti panikos. Pagalvokite: kas konkrečioje situacijoje kelia jums neigiamus jausmus? Ar ši problema bus tokia pat svarbi po metų? Dažnai mes pernelyg sureikšminame dalykus, kurie rytoj ar kitą savaitę gali pasirodyti esą visiškai nereikšmingi. Kai supratote, kas tiksliai daro jus nelaimingą ir kokio masto yra stresą keliantis įvykis, pasvarstykite, kiek norite leisti sau dėl to liūdėti. Taip, tik mes patys nusprendžiame, kiek vienas ar kitas įvykis mus paveiks, nes nusivylimai, klaidos ir nesusipratimai yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Aišku, rimtų problemų neišspręsime tik pasivaikščioję ar pasimėgavę karšta vonia, tačiau savigaila, kategoriškas požiūris ar perfekcionizmas šiuo metu jums reikalingi mažiausiai. Nebūtina siekti tobulo gyvenimo be jokio streso. Pakaks leisti sau jaustis pakankamai gerai, dažniau pamaloninti save ir mėgautis mažais kasdieniais dalykais.

 

2. Pasirūpinkite svarbiausiu savo gyvenimo žmogumi – savimi

Ar žinojote, kad net ir maži malonumai gali padėti smegenims ženkliai greičiau atsigauti po streso? Tai gali būti papildomos 10 minučių lovoje ryte, masažas, kurį mėgstate, šokiai pagal mėgstamą muziką, patiekalas, kurio dabar norite labiausiai ar smagi sporto treniruotė. Bet kas. Juk jei į miestą atvažiuotų seniai matyta draugė ar sesuo paliktų prižiūrėti jums savo vaiką, žinotumėte, kaip jais rūpintis? Paklaustumėte, ko nori labiausiai, ar neišalko, nepavargo, pasiūlytumėte pramogų arba leistumėte ramiai pailsėti. Taip pat rūpestingai atsigręžkite į save. Apsupkite save rūpesčiu ir meile. Apginkite nuo nemalonių žmonių, žeidžiančio bendravimo. Leiskite sau tai, ko iš tiesų norite. Tai paprastas, bet labai efektyvus būdas pasirūpinti savo emocine būkle ir atgauti ramybę.

 

3. Atsijunkite nuo skaitmeninio pasaulio

Stresą labai didina nepertraukiamas informacijos srautas – socialiniai tinklai, naujienos, žinutės, nuotraukos… Mūsų smegenys nebeturi kada pailsėti, jos nuolat dirba per daug, reaguodamos  į viską, kas vyksta aplinkui. Sąmoningas atsijungimas nuo šio „triukšmo“ ar bent jau skaitmeninio turinio „dieta” gali būti stebėtinai efektyvus būdas atkurti vidinę ramybę. Labai gerai veikia, jei žmogus nusprendžia, kad po darbo telefonu naudosis tik būtiniems skambučiams, nebenaršys portaluose, o vietoj naujienų laidos įsijungia mėgstamą filmą. Jei manote, kad toks „posūkis” jums per staigus – apribokite laiką, kurį praleidžiate prie ekranų. Ypač tai svarbu artėjant miego laikui. Bet porą valandų iki užmigdami vietoj telefono ar planšetės rinkitės knygą, bus puiku, jei susikursite ritualą kokį pusvalandį kas vakarą pasivaikščioti lauke, arba tiesiog – ramiai pabūsite su savo mintimis. Išbandykite tai kasdien (bent 2 savaites) ir pastebėsite, kaip stresas slūgsta.

 

4. „Pozityvus žvilgnis į praeitį“ arba susitaikymas per džiaugsmą

Tai technika, kuri leidžia grįžti į savo prisiminimus ir rasti teigiamus, laimingus momentus net sunkiausiais laikais. Jums tereikia patogiai atsisėsti ar atsigulti ir mintimis grįžti į akimirkas, kai jautėtės saugūs, laimingi, pasiekę to, ko norėjote. Labai svarbu pabandyti kūnu prisiminti, kaip tuo metu jautėtės, ar buvo šilta ar vėsiau, kokie buvo kvapai ar garsai ir t.t.. Kūno atmintis labai stipri – vaizduotėje atkūrę pojūčius, atkursite ir tuo metu patirtą laimės, saugumo jausmą! Praktikuokite tokį „grįžimą” kelis kartus per savaitę: galbūt prisiminsite kažką iš vaikystės, o gal pirmąjį pasimatymą ar akimirkas su geriausia drauge? Ši praktika padeda ne tik atsigauti nuo streso, bet ir pakelti nuotaiką, nes suvokiame, kad gyvenimas turi daug džiaugsmingų ir įkvepiančių momentų.

 

5. Mikropertraukos – 10 minučių gali pakeisti viską

Ar yra buvę taip, kad niekaip negalite išspręsti užduoties ar rasti kokio daikto, ir kuo labiau įsitempiate bei stengiatės, tuo sunkiau sekasi? Moksliniai tyrimai rodo, kad kai ilgai atliekame užduotis, reikalaujančias koncentracijos ir įtampos, ar išgyvename ilgalaikį stresą, smegenys patiria savotišką nuovargį, išsenka, tuomet nebegalime priimti išties geriausio sprendimo. Pavyzdžiui, viename tyrimų nustatyta, kad teisėjai daug dažniau suteikdavo lygtinį paleidimą kaliniams po kasdienės pertraukos, nei tada, kai dirbdavo be poilsio. Taip pat įrodyta, kad keliskart per dieną daromos neilgos, 10-20 minučių pertraukos (ar net miegas) leidžia kūnui ir protui atsigauti, „persikrauti”. Šiuo metu vis daugiau žmonių atranda šią techniką, nes ji leidžia neįtikėtinai greitai atstatyti energiją, pagerina koncentraciją, produktyvumą ir nuotaiką. Ką veikti mikropetraukėlės metu? Geriausia – išmokite veikti nieko. Užsimerkite ir nesikoncentruokite į jokią konkrečią mintį, galite giliau pakvėpuoti, paklausyti ramios muzikos, gongų garsų, pasigrožėti plaukiančiais debesimis ar nusnūsti.

 

Autorė: Saulė Gradaitė