Pokyčių psichologija arba tikroji jūsų antsvorio priežastis

 

Per didelis svoris ir kova su juo – daugelio žmonių kasdienybė. Dietų pasaulis siūlo tūkstančius būdų lieknėti, parduotuvių lentynos lūžta nuo papildų, tačiau dažnai rezultatai nedžiugina – svoris nekrenta arba grįžta su kaupu. Kodėl? „Kovoti su svoriu, kitaip tariant – su savo paties kūnu – nereikia. Gali būti, kad pirmiausiai turite ne keisti mitybą ar pradėti sportuoti, bet išsiaiškinti, ar jūsų antsvorio priežastys nėra psichologinės. Moksliniai tyrimai rodo, kad vos 5 procentai antsvorio ir nutukimo atvejų lemia medicininės priežastys. Kitais atvejais svorio priaugame ne dėl to, kas lėkštėje, o dėl to – kas mūsų galvoje, – sako Vilniaus „Ąžuolyno” klinikos įkūrėjas, psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.

 

Dietos – patogus būdas vengti atsakomybės

Jei patyrinėsite, pamatysite, kad kone populiariausia tema įvairiose paieškų sistemose – kovos su antsvoriu būdai ir dietos. Jos tokios mėgstamos dėl to, kad žmonės nenori nieko daryti patys. Jie paprasčiausiai tingi. Geriau atiduoti atsakomybę už savo kūną, svorį ir gyvenimą kokiam nors „guru”, kuris žada, kad įdėję minimalias pastangas, gausime greitą rezultatą. Na, tik reikės susimokėti. Tačiau, tiesa paprasta – tokios dietos neišsprendžia problemos ilgam, o tik kuria iliuziją, kad esate pakeliui į laimę ir sėkmę.

Mūsų kūnui reikia įvairių maistinių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų. Kai žmogus sąmoningai pradeda riboti tam tikras medžiagas, kūnas tai suvokia kaip grėsmę ir stengiasi kaupti atsargas. Kitaip tariant, dietos verčia kūną dirbti prieš mus, nes tiesiog siekia išgyventi.

 

Kodėl svorio metimo rezultatai trumpalaikiai?

Laikydamiesi dietų, dažnai susiduriame su reiškiniu, kai numestas svoris grįžta dvigubai. Tai vyksta dėl to, kad tikroji antsvorio problema slypi giliau ir lieka neišspręsta. Tie, kuriems pavyko pasiekti ilgalaikę sėkmę, t.y. numesti svorį ir ilgiau kaip dvejus metus jį išlaikyti, tikriausiai suprato – esmė ne dietose, o meilėje sau. Jie pradėjo rūpintis savimi, „girdėti” kūno poreikius ir leido sau spręsti vidines problemas.

Svorio didėjimas dažnai susijęs su emocinėmis problemomis. Mūsų protas siunčia signalus kūnui „apsaugoti“ save per svorį, kai jaučiamės nesaugūs, nepasitikintys, patiriame traumas, netektis ar ko nors bijome, vengiame. Jei psichologinės problemos išsprendžiamos, kūnas natūraliai atsipalaiduoja ir poreikis „apsikrauti“ papildomais kilogramais išnyksta. Taip, ir svoris nukrenta.

 

Vaikystės įtaka: kaip tėvai formuoja mūsų požiūrį į maistą

Daugelio mūsų valgymo įpročiai susiformavo vaikystėje. Ypač anksčiau tėvai mokė suvalgyti viską „iki paskutinio trupinio”, neleisdavo maisto palikti lėkštėje, o vaiko liūdesį, nusivylimą ar atvirkščiai – pergales, džiaugsmą įprasmindavo maistu. Liūdna? Pavalgyk. Šventė? Pavalgyk. Nerimauji? Pavalgyk. Močiutė pagamino, bet tu nealkanas? Pavalgyk. Čia tinka prisiminti įdomu mokslinį tyrimą su vaikais, kai daliai maistas būdavo patiekiamas pagal jų kūno poreikius, o kitai daliai siūlytas vadinamasis „švediškas stalas”, kur jie galėjo rinktis, ką valgyti. Laisva valia maistą rinkęsi vaikai intuityviai susirinkdavo visas būtinas maistines medžiagas. Kitaip tariant, prastų mitybos įpročių ar emocijų „užvalgymo” išmokstame iš aplinkos, o gimę visi valgome tik tiek, kiek iš tiesų reikia kūnui.

 

Sąmoningumas – raktas į ilgalaikį rezultatą

Kaip jau turbūt supratote – pagrindinė antsvorio problema slypi ne tik tame, kokį maistą renkamės, bet ir giliau, mūsų patirtyse, emocijose bei psichologijoje. Dėl to ir sakoma, kad „visos problemos galvoje” – tik išsprendę vidinius konfliktus, galime atgauti sveiką kūną ilgam. Kaip tai vyksta? Randame, kas neigiamai veikia mūsų mitybos pasirinkimus ir įpročius. Kai problema rasta, ją sprendžiame psichoterapijoje ir įgyjame aiškų supratimą, ko iš tikrųjų norime ir kodėl valgome. Tuomet galime išsivaduoti iš pasąmonės diktuojamų įpročių ir pradėti tikrąją kelionę į sveikesnį gyvenimą.

 

Taigi, ar esate pasirengę ne kovoti su savimi, bet pagaliau atrasti, ko jums iš tikrųjų reikia? Tuomet aptarkime kelias dažniausias, „galvoje” slypinčias papildomo svorio priežastis:

 

• Psichologinės traumos. Patirti trauminiai išgyvenimai (ypač patirti ankstyvoje vaikystėje), tokie kaip smurtas, apleistumo jausmas, gyvenimas su itin kontroliuojančiais tėvais, netektys ir t.t. Arba vėlesniuose gyenimo etapuose patirtos psichologinės traumos, susijusios su santykiais, gali skatinti priaugti svorio, kad „pasislėptume” nuo skriaudėjų, išvengtume artumo ar intymumo. Atskleidus ir išsprendus šiuos potrauminio streso aspektus, galima sumažinti psichologinį poreikį antsvoriui.
• „Antrinės” naudos arba kam jums reikia antsvorio? Kartais žmogus sako, kad nori būti sveiko svorio, tačiau pasąmonėje pats sau to neleidžia, nes naudos iš antsvorio yra didesnės, nei būtų, kai jis sulieknėtų. Pavyzdžiui: nutukimas tarsi sumažina atsakomybę už save ir savo gyvenimą, aukos vaidmuo pritraukia dėmesį ir užuojautą, apkūnumas gali provokuoti kitus labiau rūpintis tuo žmogumi, kuria gero, didelio, stipraus žmogaus asociacijas, ir tarsi padeda pasislėpti arba pabėgti nuo problemų. Juk geriau pasaldinti gyvenimą tortuku ar pagardinti majonezu, nei patirti infarktą ar insultą.
• Tėvų įtaka. Vaikystėje įdiegtos nuostatos, pvz., kad valgymas yra meilės išraiška, gali tapti priežastimi, kodėl „užvalgome“ stresą. Arba kitas variantas – kai maistas šeimoje tampa savotišku kultu ir pagrindine atsipalaidavimo forma, tokie įpročiai gali išlikti ir suaugus. Siekdami pokyčių, psichoterapijoje transformuosime šias ribojančias nuostatas ir formuosime naują savęs ir jausmų priėmimo schemą bei požiūrį į maistą. Ieškosime alternatyvių, laimės hormonus aktyvinančių priemonių, galinčių pakeisti emocinį valgymą.
• Saugumo jausmas. Kai kuriems žmonėms antsvoris suteikia saugumo jausmą. Pavyzdžiui, jei žmogus išgyvena sudėtingą situaciją ir bijo prarasti kontrolę. Kartais antsvoris prideda saugumo ir stiprybės jausmo. Tokį elgesį galima pakeisti tik suvokus, kas sukelia šį saugumo poreikį, ir atradus sveikesnes strategijas.
• Kai mintis tampa kūnu. Tiesiogine prasme. Dažnai naudojamos frazės, kaip „esu nepakankama“, „niekada nepavyks numesti svorio“, gali tapti realybe. Šios neigiamos nuostatos tiesiogiai veikia jūsų elgesį ir lemia nuolatinį svorio augimą. Pakeiskite jas teigiamomis mintimis ir sąmoningai stebėkite savo kalbą.
• Antsvoris – kaip bausmė sau. Kai kurie žmonės sąmoningai ar ne, bet „baudžia” save už įvairias praeities klaidas, tarsi būtų „nenusipelnę“ geros savijautos. Tačiau toks savęs nuvertinimo būdas ir nemeilės sau išraiška trukdo gyventi pilnavertiškai. Darbas su psichoterapeutu gali padėti atsikratyti nepagrįsto kaltės jausmo, o tuo pačiu – ir bereikalingo svorio
• Riebalų atsargos „juodai dienai“. Vaikai, patiriantys šeimos krizes, pavyzdžiui – nuolatinius tėvų barnius ar grasinimus skyrybomis, gali nesąmoningai pradėti kaupti „riebalų atsargas“. Lyg kokia kariuomenė karo metu ruošianti atsargas, vaiko psichika sukuria apsauginį mechanizmą, tikėdamasi išgyventi būsimus sunkumus. Panaši reakcija gali pasireikšti ir suaugusiems, kai tenka išgyventi emocines krizes, pavyzdžiui, po skyrybų ar praradus darbą.
• Bėgimas nuo vienatvės. Maistas dažnai tampa „paguoda“ žmonėms, kenčiantiems nuo vienatvės. Ypač tai būdinga moterims, esu girdėjęs atvejų, kai vienišas žmogus kasdien serviruodavo stalą dviems, imituodamas, kad valgo ne vienas. Maistas, skatindamas dopamino ir seratonino gamybą gali trumpam užpildyti vienatvę, bet nesprendžiant, problema išlieka, o svoris – auga.
• Nostalgija praeičiai. Kartais psichologinė meilė (tiesą sakant, jau labiau – priklausomybė) maistui slypi praeityje, kai su močiute ar seneliu vaikystėje ėjome į kavinę, kur buvome vaišinami skanėstais. Šie prisiminimai sukelia šiltus jausmus, todėl žmogus nesąmoningai stengiasi atkartoti tuos momentus valgydamas panašius patiekalus. Kai tai vyksta retkarčiais – viskas gerai, tačiau jei dažnai gyvenate praeitimi ir nuolat ieškote komforto maiste, verta pagalvoti apie individualią ar grupinę psichoterapiją.

 

 

 

Autorė: Saulė Gradaitė