„Ate, išėjau į tikrą gyvenimą...“

Jei dar prieš metus buvo madingas posakis, kad jei tavęs nėra socialiniuose tinkluose, tavęs galbūt, apskritai nėra, šiandienos trendas – trenkti virtualiomis durimis ir išeiti gyventi tikro gyvenimo. Kai kurie savo skaitmeninį „aš“ naikina neišlaikę informacinės atakos: feisbukas neleis pamiršti ne tik draugo, bet ir priešo gimtadienio, atsiųs priminimus apie nutrūkusius santykius ir  tarsi milžiniškas fenas pūs į tave didžiulį tikrų ir netikrų naujienų srautą. Apie tai, kodėl iš pradžių taip pamėgę socialinius tinklus, žmonės vis dažniau renkasi nebebūti virtualybėje ir grįžti į realų gyvenimą, pasakoja „Ąžuolyno“ klinikos įkūrėjas, psichologas psichoterapeutas Raimundas Alekna.

Laiko gaišimas turbūt dažniausiai įvardijama priežastis, kodėl vis daugiau žmonių sąmoningai atsisako būti tinkle. Moksliškai įrodyta, kad žiūrėdami į svetimus gyvenimus, pamirštame savąjį. Tiksliau – nejaučiame, kiek iš tiesų laiko praleidome spoksodami į ekraną. Jei esate pastovus feisbuko vartotojas, gali būti, kad per savaitę online praleidžiate kone dvi darbo dienas. Tik pagalvokite, ką per tokį laiką galite nuveikti.

Socialiniai tinklai griauna bendravimo įgūdžius. Nes kokių gi įgūdžų reikia, kad pasveikintum penkis tos dienos jubiliatus online? Jokių. Keli veidukai, torto ikonėlė, geriausiu atveju – judrusis paveikslėlis su šaunančiu fejerverku. Kad parodytume draugui, jog mums patinka jo hobis slidinėti užtenka paspausti like. Jokių pokalbių apie kalnus, jokių bendrų juokelių, jokio laiko kartu. Gyvai bendrauti nelieka laiko, todėl visi svarbūs komunikaciniai įgūdžiai: gebėjimas palaikyti pokalbį, užkalbinti, empatija, kūno kalba ir kiti – verkia kamputyje. Jei nėra laukelio „google“ nevisada žinome, kaip nedideliame miestelyje rasti kavinę. Paklausti?!?Ta prasme, vis dėlto google?

Visas tūkstantis virtualių draugų tėra tokios pat „žuvelės“, pakliuvusios į pasaulinį įtakos tinklą, kaip ir jūs. Tūstančius respondentų apklausę mokslininkai įrodė, kad virtualūs draugai nedaro įtakos mūsų laimės jausmui realybėje. Mes nesam nė kiek laimingesni, kad ir kiek virtualių draugų sukauptų mūsų skaitmeninis aš. Tačiau daugelis apklaustųjų patvirtino, kad jei realybėje jų draugų skaičius padvigubėja, jie patiria tokią pat laimę, kaip žmogus, kuriam ką tik dvigubai pakėlė atlyginimą.

Ar egzistuoja gyvenimas offline? Juokingas, bet labai aktualus klausimas. „Mūsų, psichoterapeutų kabinetuose vis dažniau sėdi vyrai, kurie jaučia frustraciją, kad nėra tiek sėkmingi, kiek kiti“, – pasakoja psichoterapeutas Raimundas Alekna, – „Arba moterys, kurios pergyvena, kad jų šeimos „ne tokios laimingos“, vaikai „ne tokie geri“. Ir vyrai, ir moterys pasakoja vis labiau nieko nespėjantys, dažnai jaučiantys pyktį ir nerimą, nes lyg kažko nepasiekė. Juos kankina panikos atakos, o nemigos naktimis jų miegamuosiuose švyti nedidučiai ekranai – kur gi dar ieškosi paguodos ir nors ko pozityvaus, jei ne online. Nors iš tiesų būtent ten – feikinėse, netikrose naujienose, reklaminės laimės nuotraukose, bereikalingose emocijose, kai piktinamasi kažkieno kito, visai nepažįstamo nuomone ir ginčijamasi su kažkuo, ko tikrovėje nė nepažįsti, ir slypi jų prastos savijautos priežastis. Gyventi sveika čia ir dabar. Su tais, kurie mus myli ir vertina, o ne laikina.“

Eksperimentas, kurio imtis galima dabar arba nuo Kalėdų. Atsisakyti paskyros socialiniuose tinkluose nėra paprasta – ištisa psichologų komanda kūrė sistemą, kuri grąžintų paklydusį vartotoją į online būseną. Kad vėl ir vėl pažadėtų laimę ir ilgus metus kartu. Bet jei vis dar skaitote šį tekstą, veikiausiai jaučiate, kad socialiniai tinklai vagia jūsų gyvenimą. Visiškai svetimiems žmonėms, pupytėms silikoninėmis lūpomis ir neaiškiems influenceriams jūs savanoriškai ir visiškai nemokamai atiduodate brangiausia, ką turite – savo laiką. Kurio vėliau ieškote saviugdos knygose ir psichologų kabinetuose.

Offline. Nors priklausomybė nuo socialinių tinklų nėra oficialiai pripažinta diagnozė – atskiri moksliniai tyrimai aiškiai rodo sąsajas su buvimu online ir depresija, menka saviverte ir lėtinio nerimo sindromu. Mirtis socialiniame tinkle gali reikšti atgautą gyvenimą realybėje. Nes tam, kad kiekviena pragyventa diena džiugintų, nebūtinos kitų žmonių ovacijos. Pakaktų jausmo, kad esi laimingas būdamas savimi. Tikrovėje. Ne tinkle.

Parengė: Raimundas Alekna