KAS YRA DEMENCIJA?

Demencija atsiranda dėl smegenų ląstelių pažeidimo, kuris įtakoja kognityvines žmogaus funkcijas (atmintį, mąstymą, kalbą). Tai yra bendras terminas kaip, pavyzdžiui, „širdies liga“, kuris nenusako, kokia tai liga. Taigi, tai yra smegenų pokyčių sukelti sutrikimai, kurie sugrupuoti į vieną bendrą terminą – demencija.

Alzheimeris sudaro apie 70 procentų demencijos atvejų. Kraujagyslinė demencija, kuri atsiranda dėl mikroskopinio kraujavimo ir kraujagyslių užsikimšimo smegenyse, yra antra pagal dažnumą demencijos priežastis.

Yra daug kitų sąlygų, kurios gali sukelti demencijos simptomus, įskaitant ir tas, kurios yra grįžtamos. Pavyzdžiui, skydliaukės problemos.

Demencija kamuoja milijonus žmonių visame pasaulyje ir ji dažniau pasitaiko žmonėms senstant, tačiau tai nėra taisyklė. Daugelis žmonių gyvena iki 90 metų ar net ilgiau be jokių demencijos požymių.

DEMENCIJOS POŽYMIAI IR SIMPTOMAI

Demencijos simptomai atsiranda tada, kai kadaise buvusios sveikos nervinės ląstelės (neuronai) smegenyse nustoja veikti, praranda ryšį su kitomis ląstelėmis ir miršta. Smegenyse yra daug skirtingų sričių, kurios atsakingos už skirtingas funkcijas. Kai tam tikros srities ląstelės yra pažeistos, ta sritis nebegali normaliai atlikti savo funkcijų (kalba, atmintis, judėjimas). Nors visi žmonės sendami netenka dalies neuronų, demencija sergantys žmonės patiria didesnį nuostolį.

Demencijos požymiai gali būti įvairūs:

• Pamiršta, kur pasidėjo daiktus arba padeda juos į ne jiems skirtas vietas
• Pasiklysta pažįstamame rajone
• Nesiorientuoja aplinkoje
• Pamiršta apmokėti sąskaitas, pasigaminti maistą
• Dažnai užduoda tuos pačius klausimus
• Ilgiau užtrunka padaryti tuos pačius darbus negu anksčiau
• Praranda susidomėjimą kasdienine veikla
• Elgiasi impulsyviai
• Pusiausvyros praradimas ir judėjimo problemos

ALZHEIMERIS

Alzheimeris yra liga, kuri pažeidžia žmogaus smegenis ir galiausiai sukelia demenciją. Kaip ir minėjome prieš tai, tai yra dažniausia demencijos priežastis. Alzheimerio liga kiekvieną paveikia skirtingai, tačiau yra keletas bendrų ankstyvųjų simptomų tokių kaip atminties, mąstymo bei kalbos problemos, nuotaikos pokyčiai.

Atminties praradimas yra pagrindinis šios ligos simptomas. Ankstyvuosius požymius išduoda tai, jog žmogui sunku prisiminti naujausius įvykius ar pokalbius. Sergantys žmonės gali kartoti tuos pačius teiginius bei uždavinėti tuos pačius klausimus, sunkėja minčių raiška bei galiausiai pamiršta net šeimos narių vardus.

Nepaisant didelių atminties pokyčių, kai kurie Alzheimerio liga sergantys žmonės gali išsaugoti tam tikrus įgūdžius net ligai pažengus. Tai gali būti skaitymas, istorijų pasakojimas, dalijimasis prisiminimais, piešimas, dainavimas ir t.t. Šie įgūdžiai išsaugomi ilgiau, nes juos kontroliuoja smegenų dalys, kurios pažeidžiamos vėlesnėje ligos eigoje.

Alzheimeris dažniausiai nustatomas vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, tačiau statistiškai 1 iš 20 sergančiųjų yra jaunesnis nei 65 metų.

Daugelis mano, kad atminties problemos yra natūrali senėjimo dalis, o pats Alzheimeris progresuoja lėtai, todėl artimiesiems gali būti sunku atpažinti, jog yra problema. Ši liga nėra normali senėjimo proceso dalis.

ALZHEIMERIO LIGOS PREVENCIJA

Ar galima išvengti Alzheimerio ligos? Kadangi tiksli ligos priežastis nėra aiški, nėra žinomo būdo kaip užkirsti kelią šiai būklei, tačiau yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte riziką arba atitolintumėte demencijos atsiradimą.

Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, žalingų įpročių atsisakymas gali būti ne tik kaip prevencijos priemonė, bet ir turi kitos naudos sveikatai – sumažina širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimo riziką.

GYDYMAS

Demencijos gydymas priklauso nuo jos atsiradimo priežasties. Pavyzdžiui, Alzheimerio liga nėra išgydoma, tačiau medikamentinis gydymas gali sulėtinti demencijos simptomų progresavimą ir ilgiau išlaikyti sergančiųjų žmonių pakankamą gyvenimo kokybę.

Nemedikamentinis gydymas taip pat gali palengvinti kai kuriuos demencijos simptomus. Fizinis aktyvumas, dalyvavimas socialiniame gyvenime, žalingų įpročių atsisakymas, sveika mityba, kasdieninių užduočių užsirašymas gali padėti valdyti simptomus.

Demencija sergantieji patiria sunkių emocinių išgyvenimų dėl sutrikusios galimybės adaptuotis kasdieniame gyvenime, todėl svarbi psichologinė pagalba, emocinis palaikymas. Toks pacientas tampa dideliu iššūkiu artimiesiems, kuriems taip pat svarbi emocinė pagalba.