Šizofrenija yra psichikos liga, kuri paveikia žmogaus mąstymą, jausmus ir valią, todėl tai įtakoja ir elgesį. Sergantieji šia liga, neįprastai interpretuoja tikrovę, todėl gali atrodyti, jog jie prarado ryšį su realybę, o tai sukelia daug streso ne tik sergančiajam, bet ir artimiesiems.

Šizofrenijos simptomai

Šizofrenija įprastai nustatoma 16-30 metų amžiaus žmonėms. Simptomai kiekvienam žmogui gali skirtis, tačiau dažniausiai jie susiję su kliedesiais, haliucinacijomis, sutrikusiu mąstymu, kalba bei elgesiu.

Kliedesiai: kai žmogus turi įsitikinimų, kurie nėra teisingi ir ktiems gali atrodyti neracionalūs. Pavyzdžiui, jie gali manyti, kad kažkas jiems siunčia žinutes per radiją arba televiziją, į kurias reikia reaguoti.

Haliucinacijos: žmogus mato, girdi, užuodžia arba ragauja daiktus, kurių nėra. Sergantiems šizofrenija įprasta girdėti balsus. Šeima ar draugai ne visada tai pastebi iškart.

Mąstymo sutrikimas: žmogus mąsto neįprastai ir nelogiškai. Jam gali būti sunku dėlioti savo mintis ir kalbą. Kartais sergantysis susigalvoja beprasmiškus žodžius, jo mintys gali šokinėti nuo vienos temos prie kitos, kalba nutrūksta viduryje sakinio.

Ar sergantieji šizofrenija yra pavojingi kitiems?

Sergantieji šia liga nėra pavojingi kitiems. Apskritai jie yra labiau linkę nukentėti nuo kitu, nei nesergantys. Kenčiantiems nuo šizofrenijos, didžiausia tikimybė susižaloti bei smurtauti prieš kitus yra tuomet, kai jo elgesį įtakoja jo liguisti išgyvenimai. Mintys apie savižudybę ir suicidinis elgesys būdingi sergantiems šizofrenija, todėl ypač svarbu, kuo greičiau suteikti reikiamą gydymą vos pasireiškus ligos simptomams.

Kodėl susergama?

Šizofrenijos susirgimą sąlygoja daug faktorių, tačiau tam tikri veiksniai gali padidinti ligos išsivystymo riziką, įskaitant:

Genetika: Liga kartais pasireiškia šeimoje, kurioje yra sergančių, tačiau tai dar nereiškia, kad nuo šio susirgimo kentės ir atžalos. Naujausi tyrimai rodo apie epigeno reikšmę sergant šizofrenija, tačiau yra žinoma, kad epigenas labai priklauso nuo aplinkos.

Aplinka: Yra nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio registro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas. Psichotraumuojanti aplinka per pirmuosius du metus turi didelę reikšmę tokių susirgimų išsivystymui suaugusiame amžiuje.

Ilgalaikis „žolės” rūkymas turi įtakos šizofrenijai būdingų psichozių išsivystymui.

Negydomos ligos komplikacijos

Negydoma šizofrenija gali sukelti rimtų problemu, kurios turės įtakos kiekvienai gyvenimo sričiai. Dažniausiai pasitaikančios arba su liga susijusios komplikacijos:

Mintys apie savižudybę, bandymai nusižudyti

Piktnaudžiavimas alkoholiu bei narkotikais. Labai dažnai pasitaikanti problema.

Negalėjimas dirbti ar lankyti mokyklos

Finansinės problemos

Socialinė izoliacija

Nors ir nedažnas, agresyvus elgesys

Sveikatos problemos

Trumpesnė gyvenimo trukmė

Gydymas ir pagalba sergančiajam šizofrenija

Sergantis žmogus dažniausiai nesupranta, kad sunkumai jam kyla dėl ligos, todėl įprastai pagalbos kreipiasi šeimos nariai. Sergančiajam jo įsitikinimai ir haliucinacijos atrodo labai tikroviški.

Jei manote, jog jūsų artimasis gali turėti šizofrenijos simptomų, pasikalbėkite su juo apie savo susirūpinimą. Galite jį padrąsinti bei padėti susirasti kvalifikuotą gydytoją. Psichiatras bei psichoterapeutas tam tiks labiausiai.

Liga gydoma kombinuota vaistų ir psichoterapijos pagalba. Gavę adekvatų gydymą, pacientai gali grįžti į darbą, vėl lankyti mokyklą ir gyventi kitą pilnavertį gyvenimą.