Depresija su šypsena

„Depresiją reikia pasitikti su šypsena. Depresija pamanys, kad esi idiotas ir pabėgs“, – taikliai pajuokavo žinomas JAV aktorius ir režisierius Robertas De Niras (Robert De Niro). Juk šypsena – geranoriškumo, laimės, sėkmės vizitinė kortelė. Vis dėlto amerikiečių kultūroje vertinama kone nuolatinė šypsena gali slėpti pavojingą būseną – depresiją.

Kai nesusitaikome su tuo, ko netekome…

Įprasta manyti, kad depresiją išgyvenantys žmonės paniurę, liūdni, nuolat skundžiasi gyvenimu. Vis dėlto esame skirtingi, tad ir depresija, pasak psichologų, turi daugybę veidų.

Viena pavojingiausių depresijos rūšių – vadinamoji depresija su šypsena. Ja sergantys žmonės anaiptol neprimena nelaimingų. Dažnai tai itin aktyvūs perfekcionistai, dirbantys viršvalandžius, prisiimantys daugybę įsipareigojimų, nemokantys sustoti, pailsėti. Jų tikrąją vidinę būseną neretai slepia ironiška šypsena ar aplinkinių linksmintojo kaukė (iš čia ir šios depresijos pavadinimas). Tačiau likę vieni tokie žmonės dažnai išgyvena liūdesio, panikos, savęs nuvertinimo ar net neapykantos sau priepuolius, kenčia nuo lėtinio nuovargio, nemigos.

Dažnai jie skundžiasi fiziologiniais skausmais, būdingais kitiems susirgimams: prašo gydytojų skirti vaistų nuo nugaros, galvos skausmo ar padidėjusios kūno temperatūros, tačiau įprasti medikamentai jų neveikia.

Pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovo ir Ąžuolyno klinikos direktoriaus psichiatro Raimundo Aleknos, vos skyrus tokiam žmogui antidepresantų, „ligų“ požymiai pranyksta: „Žinoma, medikamentai – ne pagrindinė priemonė kenčiantiems nuo depresijos. Geriausias vaistas – poilsis, o sunkesniais atvejais – psichoterapija. Depresija kyla, kai nesusitaikome su tuo, ko netekome. Pavyzdžiui, nebegalime dirbti tiek, kiek anksčiau. Žmogus, anksčiau dirbęs po 10–12 valandų per parą ir jautęsis gerai, nelinkęs suprasti, kad dabar toks krūvis jam gali būti per didelis. Apie tai signalizuoja pats organizmas. Kartais pasikeitimai užklumpa ne dėl amžiaus. Papildomų psichikos pastangų prireikia sukūrus šeimą, susilaukus vaikų – jėgų mažėja, o ilsėtis pamirštama. Situacija pasikeičia, o žmogus keistis nenori.“

Keli pagrindiniai depresijos požymiai:

• fiziologiniai skausmai jaučiami ne visą dieną, jie itin aštrūs ryte arba tik vakare;
• kenčiate nuo fizinių skausmų, bet tyrimai rodo, kad esate sveikas;
• padidėjusi kūno temperatūra (37–37,5 laipsniai), jos neveikia vaistai;
• kad ir kiek miegotumėte, ryte atsikeliate pavargęs;
• naktimis ar tiesiog likę vieni imate manyti, kad esate nieko verti, dėl ko nors nekenčiate savęs, sunkiai užmiegate arba vėlų vakarą prisigalvojate darbų ir miegoti einate tik tada, kai akys pačios ima merktis;
• nors šypsotės ir juokaujate, iš tiesų retai išgyvenate džiugesį;
• pablogėjo atmintis, sunku sukaupti dėmesį;
• anksčiau džiaugsmą teikusį darbą dabar atliekate tik prisivertę.

Kaip susergama depresija

Psichologai teigia, kad depresiją sukelia ilgalaikis stresas. Padidėjęs gyvenimo tempas, baimė netekti darbo, įtempti santykiai su aplinkiniais, krizinės situacijos… Jei žmogus nepratęs į „darbotvarkę“ įtraukti poilsio, neskiria laiko pomėgiams, sportui, jeigu jam nėra kada pasivaikščioti gryname ore, atsipalaiduoti, tikriausiai vieną dieną jis supras, kad atsidūrė depresijos gniaužtuose.

Ką daryti?

Jei skaitydami šį tekstą įtarėte, kad kenčiate nuo paslėptos depresijos, sustokite. Ramiai įvertinkite savo veiklas ir nustatykite prioritetus. Pasak R. Aleknos, sveikata sugrįš, jei įgysite naujų naudingų įpročių.

• Nustatykite darbo valandas. Po jų nieko nebedirbkite. Net jei po 6–8 darbo valandų jums atrodo, kad esate nepavargęs, tai tik reiškia, kad nebegirdite savo organizmo siunčiamų signalų. Pietūs skirti pavalgyti ir pailsėti, o ne papildomiems darbams atlikti.
• Planuokite poilsį. Atraskite, koks pomėgis ar veikla padeda jums atsipalaiduoti, ir skirkite tam laiko. Ilsėdamiesi neleiskite sau mintyse planuoti darbų – tai trukdys ilsėtis. Be to, planavimas be užrašų yra beprasmės fantazijos.
• Nemanykite, kad negalite ilsėtis, nes privalote uždirbti pinigų. Prarasta sveikata kainuos brangiau, be to, moksliškai įrodyta, kad pervargęs žmogus dirba neveiksmingai ir nekūrybingai.
• Stenkitės anksčiau eiti miegoti ir ilsėkitės bent 7–8 valandas.

Parengė: Saulė Gradaitė