Emocinis šantažas arba ką slepia kaltės jausmas?

 

Kai išgirstame žodį „šantažas“, galvoje iškyla kriminalinių filmų siužetai – nutekinama slapta informacija, kaukėti vyrukai reikalauja pinigų ir grasina. Vis dėlto, gyvenime gerokai dažniau susiduriame su ne tokiu vizualiu, tačiau galimai ne mažiau pavojingu  – emociniu šantažu. Tokios manipuliacijos pavojingos, nes yra nepastebimos ir dažniausiai naudojamos tų, kurie sakosi mus mylintys. Emocinis šantažas gali pasireikšti visur: šeimoje, draugystėje, darbovietėje. Tai būdas kontroliuoti, gauti ko nori, vengiant atviro konflikto. Ir būtent dėl to taip paprasta tapti emocinio šantažo auka, – pasakoja Vilniaus Ąžuolyno klinikos įkūrėjas, psichiatras-psichoterapeutas Raimundas Alekna.

 

Įsivaizduokite, kad norite savaitgalį praleisti kitaip nei įprasta – pavyzdžiui, su draugais, o ne su šeima. Staiga mama lyg ir nieko nesako, bet atsidūsta: „Ai, viskas gerai… priprasiu būti viena.“ Jaučiatės blogai. Jūsų norai visiškai normalūs, bet staiga pajutote kaltę, kad dėl jūsų kitas žmogus pasijuto blogai. Arba situacija darbe: viršininkas meta frazę: „Aišku, jei nesi komandos žmogus, gali ir nepadėti“. Jaučiate, kad jau ir taip esate pervargęs, bet spaudimas veikia – niekas nenori būti „ne komandos žmogumi“. Tokios situacijos atrodo nekaltos, juk niekas tiesiai negrūmoja pirštu, neatleidžia iš pareigų. Bet veikiausiai po jų darote ne tai, ką norite, o tai, ko iš jūsų tikimąsi. Ir laikui bėgant, tokių sprendimų prisikaupia tiek, kad pradedame gyventi nebe pagal savo, o pagal kitų emocinius lūkesčius.

 

Emocinis šantažas – kas tai?

 

Emocinis šantažas –  tai labai stipri manipuliacijos forma, kai veikiama per kaltės, gėdos ir baimės jausmus. Pasitelkiamos įvairios emocinės priemonės: kaltinimai, grasinimai, pabrėžtinas „pasiaukojimas” ar pasyvi agresija. Viskas gali atrodyti labai subtiliai – tarsi rūpestis ar nuoširdus nusivylimas. Tačiau jei kaskart po pokalbio su tam tikru žmogumi jaučiate kaltę, pareigą kažką daryti, nerimą – gali būti, kad jumis manipuliuojama. Tipinė frazė, kurią girdime tokiose situacijose: „Po visko, ką dėl tavęs padariau, tu taip su manimi elgiesi?” Mus paveikia ne per logiką, o per savotišką emocinę skolą, – pasakoja R.Alekna.

 

Emocinio šantažuotojo tipai

 

Galima išskirti keturis dažniausius šantažuotojų veikimo modelius:

• „Baudėjas“: grasina nutraukti santykius, nubausti tylėjimu ar atstūmimu.
• „Auka“: pabrėžia, kaip stipriai kenčia – dėl jūsų elgesio jam bloga, jis serga, verkia, nevalgo.
• „Savęs menkintojas“: kalba, kad yra niekam nereikalingas, kaip nieko vertas, tarsi prašydamas gailesčio.
• „Primenantysis“: nuolat pabrėžia, kiek dėl jūsų padarė, kiek davė, kokį dėkingumą „skolingi“ esate.

 

Kaip atpažinti, kad jus šantažuoja?

 

Nuolatinis kaltės jausmas. Net jei objektyviai nepadarėte nieko blogo, jaučiatės kalti – kad nepakankamai skambinate, nepakankamai padedate, esate egoistas ar abejingas, nerūpestingas žmogus.

Grasinimai – tiesioginiai ar netiesioginiai. Pavyzdžiui: „Jei mane paliksi – neatsakau už save“, „Jei neateisi – su manimi gali nutikti kažkas blogo“. Tai sukuria baimę, kad būsite atsakingi už kito žmogaus emocinę ar fizinę būklę.

Santykiai, kai jaučiatės tarsi amerikietiškuose kalneliuose. Vieną dieną esate geriausias žmogus pasaulyje, kitą – nedėkingas savimyla. Santykių kokybė svyruoja pagal tai, ar vykdote kito žmogaus lūkesčius.

Neįmanoma pasakyti „ne“. Kažką darote ne laisva valia, o iš baimės: kad kitas supyks, įsižeis, nutols, susirgs, kentės. Emocinis šantažas dažnai veikia per baimę – būti blogu, nepakankamu, atstumtu.

Jūsų jausmai ir poreikiai nuvertinami. Kai tik išreiškiate savo nepasitenkinimą ar poreikius, išgirstate: „O kaip man tuomet jaustis?“ Arba: „Viskas visada tik apie tave.“ Jei po bendravimo su žmogumi jaučiate sunkiai paaiškinamą kaltę ar pareigą „ištaisyti situaciją“, nors objektyviai nieko blogo nepadarėte – verta susimąstyti.

Kodėl pasiduodame šantažui?

 

„Daugelis, pasiduodančių šantažui, yra itin jautrūs, juose lengva pažadinti kaltės jausmą, nes tokie žmonės užaugę su įsitikinimu, kad turi būti geri, paklusnūs, įtikti kitiems“, – pasakoja psichoterapeutas R. Alekna. Priežastys dažnai glūdi vaikystėje – tėvai galėjo manipuliuoti vaikų elgesiu per kaltinimus ar meilės „atėmimą”, jei vaikas neįtinka. Kita galima priežastis – žema savivertė. Kai žmogus nejaučia savo ribų, jis linkęs aukotis, kad tik išliktų reikalingas, mylimas, „geras“.

Ką daryti?

 

Atpažinkite manipuliaciją. Svarbiausias žingsnis – pamatyti ir suvokti, kad jūsų emocijos naudojamos kaip priemonė paveikti elgesį. Jūs nesate „jautruolis”, jums tiesiog daromas spaudimas, kad padarytumėte tai, ko nori kitas.

Mokykitės atidėti reakciją. Emocinis šantažas dažnai reikalauja greito atsako: „Tu turi iškart padaryti taip.“ Pabandykite atsakyti: „Man reikia laiko pagalvoti“, „Paskambinsiu vėliau“.

Brėžkite ribas. Pasakyti „ne“ be ilgo aiškinimosi yra teisėtas pasirinkimas. Kuo daugiau aiškinsitės – tuo daugiau galimybių šantažuotojui jus paveikti. Susigrąžinkite teisę jaustis geru žmogumi net tada, kai nepaklūstate, kažko atsisakote ar nepadarote. Tai nėra nemeilė, tai jūsų pasirinkimas. Ir jis gali egzistuoti nepriklausomai nuo to, ką dėl to jaučia kiti.

 

Priimkite galimą nepasitenkinimą. Riba nėra riba, jei ją visada galima apeiti. Jūs neprivalote visiems patikti. Atsakymas gali būti labai paprastas: „Girdžiu, kad tau tai sunku. Bet šį kartą renkuosi kitaip.“

 

Rūpinkitės savimi. Emocinis šantažas sekina. Stipri savivertė, aiškūs prioritetai ir gebėjimas pasitikėti savo sprendimais – tai ilgalaikiai „vaistai“ nuo manipuliacijų. Jūsų elgesio pokyčiai ne visuomet bus sutikti plojimais. Bet jie padės augti – stiprėti iš vidaus ir atsistoti ant savo kojų.

 

 

 

 

Autorė: Saulė Gradaitė