EMDR terapija

EMDR (nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija) yra mokslu įrodytas, itin efektyvus ir integralus psichoterapijos metodas, skirtas gydyti psichikos sutrikimus, susijusius su psichotrauminėmis patirtimis. EMDR terapija patvirtinta kaip pirmo pasirinkimo metodika, gydyti postraumatinio streso sindromą (PTSD) Amerikos psichologų asociacijos, Tarptautinės trauminio streso tyrimų tarnybos, Veteranų sveikatos reikalų ir JAV Gynybos ministerijos, Amerikos psichiatrų asociacijos, NICE instituto.

EMDR veikimo modelis yra paremtas adaptyviu informacijos apdorojimu (AIP – adaptive information processing). Psichotrauminiai išgyvenimai sutrikdo atminties integravimo funkcijas (daugiau apie psichotrauminius įvykius galite sužinoti straipsnyje: Psichotraumų ir disociacijų…). Trauminių prisiminimų elementai yra išskaidomi ir dėl to negali būti  apdoroti ir integruoti mūsų proto (Tofani ir Wheeler, 2001 m.). Pirminiai išgyvenimai, emocijos, mintys, kūno pojūčiai yra išsaugojami atmintyje lygiai taip, kaip nutiko įvykio metu, tačiau dalis informacijos “išsisklaido” atminties tinkluose. Buitiškai kalbant, kaip žmogus, kuris įsipjauna į pirštą, žaizda užgyja pati. Tačiau, jei žaizdoje lieka svetimkūnis, žaizda negali toliau gyti pirminiu būdu – pradeda pūliuoti, skaudėti, parausta aplink esanti oda ir taip sukuriamas skausmo jausmas. Psichotrauminis išgyvenimas veikia taip pat – dalis infromacijos “pasimeta ar įsiterpia” ir chronologiškai negali būti išsaugota.   Bet kas, kas   primena patirtas situacijas, bus suvokiama, kad tai vėl vyksta (pvz. seksualinę prievartą patyrusi mergina, per žinias pamačiusi reportažą apie išžagintą merginą, gali vėl imti jausti stirpią grėsmę, kad ateina užpuolikas). Psichotrauminis potyris įrašomas keliais etapais: 1. jutimo įvestis – tai, kas buvo juntama įvykio metu – kvapai, garsai, matyti vaizdai, lytėjimai, skonis; 2. mintys – tai, ką žmogus galvojo apie save, kitus ir gyvenimą įvykio metu; 3. emocijos – tai, ką žmogus juto, pvz. baimę, liūdesį, pyktį, sielvartą; 4. fiziniai pojūčiai; 5. įsitikinimai – buvusio psichotrauminio įvykio suvokimo interpretacija (Shapiro, 1995 m.). Kiekvienas iš šių etapų gali būti klaidingai išsaugotas mūsų atmintyje. EMDR veikimas paremtas šių neapdorotų prisiminimų adaptyviu išsaugojimu. Dažnai klientai klausia “ar tai reiškia, kad aš pamiršiu tą baisų įvykį?”. Atsakymas – ne, įvykio žmogus nepamirš, tai mūsų istorijos dalis, tačiau įvykis pradės atrodyti kaip istorija – kažkur toli, ryškiai sumažės susijusių negatyvių reakcijų kiekis (pvz. autoavariją išgyvenęs žmogus galės drąsiai vairuoti automobilį, skendęs žmogus vėlei galės mėgautis plaukiojimu, užpuolimą patyręs žmogus galės vėl pasitikėti kitais žmonėmis ir jaustis saugus ir t.t.), keisis kognityviniai įsitikinimai (kaip įvykio metu “aš niekam vertas”, “aš silpnas, bejėgis”, “tai per mane”, “aš dėl to kaltas” ir pan. keisis į “aš esu vertas”, “aš esu stiprus, aš turiu jėgų”, “atsakingas yra užpuolikas” ir t.t.), emocijos taps adekvačios, bus išspręsti trikdantys fiziniai pojūčiai. Turinys proceso metu bus pilnai integruotas į suaugusiojo perspektyvą.

Remiantis Pagani 2012 m. atliktais tyrimais, EMDR terapija sukelia mūsų smegenų limbinių, frontotemporalinių skilčių neurobiologinius pokyčius, kurie prieš ir po terapijos buvo registruoti PET (pozitronų emisijos tomografu). Tai suteikia tvirtą, mokslu įrodytą neurobiologinį pagrindimą EMDR terapijos efektyvumui.

Pagrindinis veikimo mechanizmas yra per bilateralinę akių stimuliaciją (BLS). Vienu metu yra dirginimas kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai, tuo pačiu metu atkreipiant dėmesį traumuojantį vaizdinį, neigiamus įsitikinimus, trikdančias emocijas, fizinius pojūčius. Bilateralinė stimuliacija atkartoja REM miego fazę. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad REM miego fazės metu mūsų gauta informacija

yra apdorojama ir išsaugojama atminties tinkluose. Niekas tiksliai negali apibūdinti, kaip būtent atrodo atminties tinklai, tačiau pagal gaunamus klinikinius rezultatus schemiškai galime paaiškinti taip:

Šiuose atminties kanaluose ir yra saugojami tarpusavyje susieti prisiminimai, mintys, vaizdiniai, emocijos, pojūčiai. EMDR sesijos metu yra susitelkiama į taikinį ar dar kitaip – stipriausią traumavusio įvykio vaizdinį ir jis palaipsniui susiejamas su visa “žemiau” esama informacija. Kaip pvz. pacientas kreipiasi dėl nesutarimo su darbo vadovu, tačiau darbo vadovas yra tik projekcija. Terapijos metu išryškėja, kad santykiai su vadovu yra neišspręstų trauminių santykių su patėviu iš ankstyvos vaikystės laikų atspindys  ir dabartiniai nesutarimai su vadovu yra užstrigę neigiami įsitikinimai apie save, negatyvios emocijos ir kūno pojūčiai.

EMDR terapija itin struktūruota, turi aiškų klinikinį protokolą. EMDR sudaro 8 etapai:

I fazė. Kliento istorijos surinkimas, anamnezė. Kliento istorija, patirtos psichotrauminės patirtys, ypač ankstyvos vaikystės, kaip tai atsiliepia dabartiniam funkcionavimui. Iškeliami aiškūs tikslai terapijai.

II fazė.  Kliento paruošimas EMDR trauminių prisiminimui apdorojimui. Šioje fazėje yra skiriamas dėmesys relaksacijos technikų išmokimui, medicininiam kliento vertinimui (psichikos simptomų sunkumas, ūmumas, poreikis stacionarizacijai, naudojami medikamentai, akių ligos). Naudojant EMDR “sukuriama saugi vieta” ir “raktinis žodis”.

III fazė. Taikinio identifikavimas – prisiminimai, kurie sukelia simptomus. Ryškiausias prisiminimo vaizdinys, neigiami įsitikinimai,  lydinti emocija ir  fiziniai pojūčiai kūne.

IV fazė. Nujautrinimas. Šios fazės metu atliekami bilateralinės stimuliacijos setai. Tikslas  – didinti įžvalgą ir suaktyvinti informacijos apdorojimą, adaptaciją. “Užstrigusi atminties dalis” yra integruojama į adaptyvesnius atminties tinklus. Iškyla nauji, kur kas labiau adaptuoti prisiminimai, emocijos ir įsitikinimai, bei kūno pojūčiai. Kitaip sakant, EMDR apdorojimo metu procesai vyksta nuo disfunkcionalaus iki funkcionalaus.

V fazė. Naujos, adaptyvios informacijos “įrašymas”, koncentruojantis į pozityvų įsitikinimą. Šios fazės metu sustiprinamas kliento tikėjimas apie save.

VI fazė kūno skenavimas. Šios fazės metu yra peržiūrimi pojūčiai kūne, juos siejant su buvusiu įvykiu ir pozityviu įsitikinimu. Jei esama nemalonių pojūčių, tokių kaip skausmas, maudimas ir pan. yra atliekama bilateralinė akių stimuliacija, kad pojūčiai taptų malonūs. Yra perdirbami bet kokie fiziniai/somatiniai atminties liekamieji reiškiniai.

VII fazė užbaigimas. Dėmesio atitraukimas iš pirminio prisiminimo ir nukreipiamas prie naujo, neutralaus ir pozityvaus susijusio prisiminimo. Primenamos relaksacinės technikos, dienyno rašymo užduotys.

VIII fazė Vertinimas. Atliekamas kitos sesijos metu. Peržiūrimas pasiektas rezultatas, kuomet domimasi apie prisiminimą ir kaip jis veikia žmogų dabar, vertinama,  ar yra dar ką su turimais prisiminimais,  emocijomis, kūno pojūčiais papildomai daryti.

EMDR pasaulyje yra itin plačiai taikomas šiems psichikos sutrikimams gydyti:  PTSD, priklausomybių sutrikimai, valgymo sutrikimai, asmenybės sutrikimai, ypač ribinio tipo asmenybės sutrikimai, psichoziniai sutrikimai, disociaciniai sutrikimai. Ir visi šie minimi sutrikimai turi itin gilias šaknis ankstyvosiose psichotrauminėse patirtyse. Kaip Froidas sakė: “Tikiu, kad šis žmogus kenčia dėl savo prisiminimų”.

Parengė gydytojas psichiatras, EMDR terapeutas Vytautas Alekna.