5  priežastys, kodėl nuolat jaučiamės pavargę

Iš klientės pasakojimo psichoterapeutui: „Guluosi anksti. Miegu aštuonias valandas, kartais net ilgiau. Namo einu pėstute, kas vakarą, du kilometrus. Neišgyvenu nieko, ko neišgyvena tūkstančiai kitų žmonių dabar, kai pasaulio rytojus kabo „ant Marytės plauko”. Netgi labai džiaugiuosi sugrįžusia saule – nuotaika iškart kitokia. Tik niekaip negaliu pailsėti. Kartais po savaitgalio ar net atostogų jaučiuosi dar labiau pavargusi nei prieš jas. Nebeatsimenu, kada buvau išties žvali, motyvuota kažką veikti, esu dirgli ir apatiška. Kodėl taip yra?” Nuovargis po poilsio nėra atsitiktinis organizmo kaprizas, – sako Vilniaus „Ąžuolyno” klinikos įkūrėjas, psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna, – tai ženklas, kad kažkas neveikia taip, kaip turėtų. Aptarkime penkias priežastis, kur dingsta jūsų energija, ir būdus, kaip ją susigrąžinti.

1.Emocinis perdegimas

Kartais pavargstame ne tiek fiziškai, kiek emociškai. Tuomet nuolat jaučiame įtampą, ji kaupiasi, o smegenys tarsi nebesugeba tinkamai „išsijungti“ poilsiui. Nenuostabu, kad po kurio laiko ateina išsekimas. Kaip atskirti paprastą nuovargį nuo perdegimo? Jei esate tiesiog pavargę, po gero miego ar poilsio – atsigausite, būsite kupini energijos, noro kažką nuveikti. Perdegimo atveju net po savaitgalio ar atostogų nuovargis niekur nedingsta. Dažnai jį papildo nuotaikų kaita, irzlumas, fiziniai simptomai: vieni skundžiasi galvos skausmais, kiti – virškinimo sutrikimais, nemiga ar raumenų įtampa. Dažniausiai žmonės sako, kad nenori nieko, nes veiklos, kurios anksčiau džiugino, dabar vargina arba atrodo beprasmės.

Ką daryti? Pirmiausia – įsivertinkite savo būseną. Ar jūsų dienose yra vietos maloniems dalykams? Ar leidžiate sau ilsėtis be kaltės jausmo? Kas konkrečiai verčia jus jaustis prastai,  kokios situacijos? Perdegimas dažnai kyla iš chroniško streso ir per didelių reikalavimų sau, todėl svarbu sąmoningai sumažinti įtampas, mat savaime ši būklė nepraeis. Atsipalaiduoti padeda dienoraščio rašymas, reguliarus fizinis krūvis, pokalbiai su artimaisiais, sąmoningumo praktikos, veiklos pakeitimas ar net profesionali psichoterapeuto pagalba.

2. Per daug „pasyvaus“ poilsio

Daugelis mano, kad ilsimės, kai nieko neveikiame, gulime ant sofos ir žiūrime serialus. Iš tiesų, pasyvus poilsis ne visada atstato jėgas. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie poilsio metu atliko lengvus fizinius pratimus, buvo gamtoje, veikė kažką kūrybiško, jautėsi labiau pailsėję nei tie, kurie tiesiog gulinėjo. Kitaip tariant, – svarbiausia ne pats poilsis, o jo kokybė. Ir ne tik pasyvumas gali trukdyti pailsėti. Dažna situacija – žiūrite filmą arba išeinate pasivaikščioti, o gal pietaujate su draugais, bet mintyse nuolat sukasi neramios mintys: grįžus reikės paruošti ataskaitą, sumokėti už butą, suplanuoti kitos savaitės darbus, išplauti indus… Tokį padidintos atsakomybės jausmą, kad negalime eiti ilsėtis ar miegoti, kol „visko nesutvarkysime”, dažnai atsinešame iš vaikystės, kur mylimas, autoritetą turintis žmogus dirbo po 12-14 valandų per parą ir nuolat pabrėždavo, kad tik toks, sekinantis ir neva pasiaukojantis darbas vertas pagarbos. Su tokia nuostata pailsėti nėra jokių šansų! Beje, poilsio nevertėtų painioti ir su laisvadieniu, kai visą dieną tvarkotės namuose, gaminate, skalbiate ir rūpinatės buitimi.

Ką daryti? Pirmiausia, kai ilsitės, ilsėkitės iš tikrųjų. Pavyzdžiui, jei geriate arbatą, pajuskite jos skonį, o ne galvokite apie rytojaus darbus. Jei einate pasivaikščioti – palikite telefoną namie ir stebėkite aplinką, o ne virtualių naujienų srautą. Jei jaučiate, kad ilsėtis nepavyksta, išbandykite ką nors netikėto. Pavyzdžiui, užsirašykite į sau visiškai naują veiklą – keramikos pamoką, šokių užsiėmimą ar net stalo žaidimų vakarą su draugais. Protas geriausiai pailsi tada, kai užsiimame kažkuo, įtraukiančiu taip, kad pamirštame laiką. O jei nuolat galvojate apie darbus, išbandykite tokį triuką – skirkite 20 minučių per dieną sąmoningam rūpesčių apmąstymui, o likusį laiką leiskite sau atsipalaiduoti be jokios sąžinės graužaties.

3. Netinkama miego kokybė, o ne trukmė

Ne tik miego valandos, bet ir jo kokybė lemia, kaip jausimės pabudę. Garsus britų miego tyrinėtojas Matthew Walker savo knygoje „Kodėl mes miegame?“ akcentuoja, kad net jei miegame pakankamai, bet dažnai prabundame ar turime per mažai gilaus miego fazių, mūsų organizmas neatsigauna taip, kaip turėtų. Esame tūkstančius kartų girdėję, kaip svarbu susikurti miego rutiną, bent dvi tris valandas iki užmiegant nebežiūrėti į jokius ekranus, išvėdinti kambarį, nusiraminti, bet kiek iš mūsų visa tai daro?

Ką daryti? Jei ryte pabundate pavargę, verta stebėti savo miego įpročius. Ar užmiegate ir keliatės tuo pačiu metu? Ar jūsų kambaryje tamsu ir vėsu? Kartais net mažos korekcijos, pavyzdžiui – šiltesnės minkštos kojinės ar tyli klasikinė ar meditacinė muzika prieš miegą – gali lemti, kaip jausitės kitą dieną.

4. Nervų sistemos disbalansas

Mūsų nervų sistema turi dvi dalis: simpatinę (atsakingą už „kovok arba bėk“ reakciją) ir parasimpatinę (atsakingą už atsipalaidavimą). Jei gyvenimo tempas nuolat greitas ir patiriate ilgalaikį stresą, organizmas gali nebesugebėti persijungti į poilsio režimą. Tai reiškia, kad net ir ilsėdamiesi, jūs nesijaučiate atsigavę, tarsi būtumėte automobilis, kurio variklis visuomet užvestas. Net jei gulite lovoje, jūsų vidinė sistema vis dar yra „aukštų apsukų“, todėl poilsis neveikia. Atpažinti tokią būseną nesunku: einate miegoti pavargę, o ryte atrodo, kad poilsio nė nebuvo – greičiausiai, jūsų nervų sistema yra įstrigusi „nuolatinio budrumo“ būsenoje.

Ką daryti? Pirmiausia, pabandykite sulėtėti ne tik fiziškai, bet ir mintimis. Jei atrodo, kad ilsėtis nemokate, pabandykite eksperimentą: pasidarykite puodelį arbatos ir tiesiog sėdėkite, nieko neveikdami, bent penkias minutes – be telefono, be televizoriaus, be pokalbių. Stebėkite, kaip jaučiatės. Jei nerimas tik auga, išsėdėti sunku. vadinasi, jūsų „vidinis variklis“ tikrai per ilgai dirbo visu pajėgumu. Tokiu atveju gali padėti gilaus kvėpavimo pratimai (rasite internete), šilta vonia, lėti pasivaikščiojimai arba bet kokia veikla, kuriai nereikia skubėti – lėtas maisto gaminimas, dėlionės dėliojimas ar net tiesiog debesų stebėjimas. Tikras poilsis prasideda tada, kai leidžiate sau iš tiesų sustoti ir pabūti „čia ir dabar”.

5. Slaptas uždegimas organizme

Moksliniai tyrimai rodo, kad net nedidelis, bet lėtinis uždegimas organizme gali sukelti nuovargį. Oksfordo universiteto tyrimas taip pat parodė, kad žmonės, kurių kraujyje buvo daugiau uždegimo žymenų, dažniau jautėsi pavargę ir apsnūdę, net jei gyveno gan sveikai.

Ką daryti? Nuolatinis nuovargis – rimta priežastis apsilankyti pas šeimos gydytoją ir pasidaryti kraujo tyrimus. Galite paprašyti patikrinti ir skydliaukės hormonus, nes jie taip pat gali daryti įtaką mūsų energijai ir poilsiui.

 

 

 

Autorė: Saulė Gradaitė