Meno terapija Ąžuolyno klinikoje

Rūta Adomaitienė

Birželio 12, 2022

Meno terapija Ąžuolyno klinikoje

Be meno neįmanoma įsivaizduoti pilnaverčio ir prasmingo gyvenimo. Menas yra kūryba, žaidimas, grožis, bendravimas ir intuicija. Menininkai per meną išreiškia savo emocinį pasaulį, o žiūrovai ar skaitytojai leidžia šiam pasauliui pereiti per savo jausmingumo sritį. Tikroji meno esmė yra juntama ir  jo prigimtis įsivaizduojama. Meną galima įsivaizduoti kaip tiesioginės patirties, jausmų ir pojūčių veidrodį. Vaizdai ir simboliai laikomi emocijų ir jausmų nešėjais. Per jausmus menas gilina vidinį žmogaus pasaulį, mus įkvepia ir daro humaniškus, sukuria žmoguje „asmenybę“. Asmenybės kūrimas, menas gali išspręsti pedagogines ir psichologines žmogaus problemas. Be to, menas yra psichoterapinė priemonė sielai, psichologinio ir psichinio palengvėjimo priemonė. Meno terapijos objektas yra žmogaus protas, o tai yra žmogaus emocinis pasaulis, žmogaus siela. Menas gali išgryninti juslinį pasaulį (katarsį), pakoreguoti jo kryptį.

Kas yra meno terapija?

Meno terapija yra psichoterapijos forma, kuri integruoja vaizduojamąjį meną į gydymą. Nors žmonės meną naudoja kaip išraiškos, bendravimo ir gydymo būdą tūkstančius metų, meno terapija pradėjo formuotis tik XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, kai ji tapo oficialia disciplina, nes vis daugiau psichologų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų suprato, kad menas gali užimti vertingą vietą psichiatriniame gydyme. Dailės terapija yra veiksmingas gydymas asmenims, turintiems raidos, medicininių, ugdymosi, socialinių ar psichologinių sutrikimų. Pats terapinis procesas dailės terapijos metu grindžiamas tuo, kas žmogaus išgyvenimai, mintys, emociškai svarbūs įvykiai būdami pasąmoniniame lygmenyje gali greičiau pasireikšti vaizdiniuose nei verbalioje išraiškoje.

Terapija kilusi iš graikų kalbos žodžio therapeia, kuris reiškia „būti dėmesingam“. Ši reikšmė meno terapijos procesą pabrėžia dviem būdais. Daugeliu atvejų kvalifikuotas specialistas rūpinasi asmeniu, kuris kuria meną. Šio asmens nurodymai yra terapinio proceso pagrindas. Šie palaikantys santykiai yra būtini, kad būtų galima vadovautis meno kūrimo patirtimi ir padėti asmeniui rasti prasmę. Kitas svarbus aspektas yra individo dalyvavimas savo asmeniniame meno kūrimo procese ir meno produktui asmeninės prasmės suteikimas – t.y. meno istorijos, aprašymo ar prasmės radimas. Labai nedaug terapijų priklauso nuo aktyvaus individo dalyvavimo. Meno terapijoje dailės terapeutas padeda žmogui tyrinėti tiek medžiagas, tiek pasakojimus apie meno kūrinius, sukurtus seanso metu.

Piešinys kaip atskiras objektas įgalina pacientą ir terapeutą lengviau atrasti tarpusavio santykį, abiem žvelgiant į piešinį. Kartais tai mažiau baugina, nei tiesioginė akistata su problemomis ir padeda geriau užmegzti tarpusavio ryšį. Tai vadinama „meno terapijos triada“

Taikant meno terapiją galima diagnozuoti ir išgydyti psichinius ir psichologinius sutrikimus. Dailės terapija apima naujų ryšių, santykių ir prasmių atradimą saugioje ir palaikančioje atmosferoje, o tai savo ruožtu suteikia klientui alternatyvias gyvenimo ir santykių su kitais perspektyvas. Taigi meno terapija gali veikti įvairiapusiškai, apimant visą žmogų, įskaitant jutiminius-motorinius, suvokimo, kognityvinius, emocinius, fizinius, socialinius ir dvasinius aspektus. Tobulėjimas per meną yra vertinamas kaip visos asmenybės tobulėjimas.

Kiekvienas žmogus patyręs sunkius išgyvenimus, traumuojančius įvykius, dailės terapijos metu gali sau padėti juos priimdamas, įsisąmonindamas, pasinaudodamas vizualine kalba, kūrybos procesu, taip išliedamas vaizdinius, kurie kankina ir dirgina atmintį bei kelia somatinius negalavimus. Taip pat dailės terapija gali būti kaip relaksacijos forma, kuri gali padėti mažinti nerimą.

Meno terapija laikoma psichikos sveikatos praktika, kurios metu klientai naudoja meno medijas, kūrybinį procesą ir sukuriamus meno kūrinius, kad ištirtų savo jausmus, suderintų emocinius konfliktus, skatintų savimonę, valdytų elgesį ir priklausomybes, ugdytų socialinius įgūdžius, gerintų orientaciją tikrovėje, mažintų nerimą ir didintų savigarbą.

Meno terapija jungia tradicines psichoterapines teorijas ir metodus su kūrybinio proceso psichologinių aspektų, ypač skirtingų meno priemonių panaudojimo emocinių savybių, supratimu.

Meno terapija – tai kvalifikuoto dailės terapeuto vykdoma sveikatinimo veikla, skirta paciento fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, naudojant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius.

Dailės terapeutai sukūrė daug specifinių meno terapijos apibrėžimų, tačiau dauguma jų patenka į vieną iš dviejų bendrųjų kategorijų.

Pirmasis – tikėjimas kūrybinio meno kūrybos proceso prigimtine gydomąja galia. Toks požiūris apima mintį, kad meno kūrimo procesas yra terapinis; šis procesas kartais vadinamas menu kaip terapija. Meno kūryba laikoma galimybe vaizdžiai, autentiškai ir spontaniškai išreikšti savo savijautą, kuri laikui bėgant gali lemti asmeninį išsipildymą, emocinį atsigavimą ir atsistatymą.

Antrasis meno terapijos apibrėžimas remiasi idėja, kad menas yra simbolinės komunikacijos priemonė. Šis požiūris, dažnai vadinamas meno psichoterapija, akcentuoja produktus – piešinius, paveikslus ir kitas meno išraiškas – kaip naudingus, susiduriant su problemomis, emocijomis ir konfliktais. Meno įvaizdis tampa reikšmingas stiprinant žodinį keitimąsi tarp žmogaus ir terapeuto, siekiant įžvalgos, sprendžiant konfliktus, sprendžiant problemas, formuojant naujus suvokimus, kurie savo ruožtu lemia teigiamus pokyčius, augimą ir gijimą. Tiesą sakant, menas kaip terapija ir meno psichoterapija yra naudojamos įvairiais būdais. Kitaip tariant, meno terapeutai mano, kad ir pats meno kūrimas gali būti gydomasis procesas, ir tai, kad pats kūrinys perduoda svarbią terapijai informaciją. Meno terapija yra procesas, kurio metu žmonės gali geriau suprasti save, tyrinėdami sudėtingas mintis. ir jausmus naudojant menines priemones.

Kaip veikia meno terapija?

Pagal M. Liebmann, dailės terapija, nors ir priklauso nuo skirtingų aplinkybių, veikia teigiamai. Beveik visi žmonės vaikystėje kūrė vienokį ar kitokį meną. Šie gebėjimai išlieka, jeigu paskatinsime juos pamiršti apie tai, kad piešiami vaizdai turi būti „meniškai teisingi“.

• Kūryba gali būti panaudojama kaip neverbalinės komunikacijos priemonė. Tai ypač svarbu tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių gerai nevaldo verbalinės komunikacijos. Tais atvejais, kai žodžių neužtenka, dailės terapija yra negrasinanti, neverbalinė, netiesioginė išraiškos priemonė, kuria žmogus gali tyrinėti sunkius jausmus ir problemas saugioje terapeuto suteiktoje nesmerkiamoje aplinkoje. Meno vaidmuo yra vertingas, ypač tiems, kurie negali lengvai išreikšti daugelio savo jausmų ir kuriems reikia terpės saugumo, kad galėtų visapusiškiau ir tiesiogiai išreikšti save. Tai suteikia alternatyvią išraiškos priemonę asmenims, kuriems sunku rasti žodžių išreikšti save, pvz. vaikams, paaugliams, pagyvenusiems žmonėms, žmonėms, turintiems mokymosi sunkumų, žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos ar kitų psichikos sutrikimų, įvardijant kai kurias taikymo sritis Kita vertus, tiems, kurie negali sustoti kalbėję, dailė gali pasitarnauti įvaldant daugiažodžiavimą.
• Meninė išraiška gali būti saviraiškos ir savęs pažinimo priemone. Piešinys dažnu atveju yra tikslesnė jausmų išraiška nei žodžiai. Piešiniai taip pat pasitarnauja apibūdinti tokias patirtis, kurias sunku apibūdinti žodžiais. Kartais, pavyzdžiui demencijos atveju, „sunku atrasti žodžius“. Tai, kad piešinys yra erdvinis atvaizdas, įgalina vienu metu atspindėti keletą tos pačios patirties aspektų. Meno kūrimo procesas kartais įgalina žmones įsisąmoninti anksčiau nesuvoktus jausmus arba jausmus, kurie iki galo nebuvo suprantami.
• Menas kartais padeda žmonėms išreikšti pyktį arba agresiją ir įgalina juos įvaldyti saugiais ir socialiai priimtinais būdais. Menas tokiems žmonėms gali padėti patiems pažvelgti į savo esamą situaciją ir pagalvoti apie galimus jos pokyčius. „Įrėminta patirtis“, panašiai kaip įrėmintas paveikslas, padeda sukurti kontekstą, kurio rėmuose galima įsivaizduoti kitokius ateities scenarijus. Kūryba gali paskatinti žaisti ir „atsijungti“. Vėl atrastas gebėjimas žaisti atveria kelius kūrybiškumui ir geresnei sveikatai.
• Dailės kūrinio konkretumas pasitarnauja kaip atsparos taškas diskusijoms. Piešiniai išlieka ir prie jų galima sugrįžti vėliau. Pasinaudojant keleto meno terapijos sesijų metu sukurtais piešiniais, galima atskleisti žmogaus būsenos virsmą.
• Piešinio ar kito kūrinio aptarimas dažnu atveju gali padėti atskleisti svarbius patirties aspektus. Meno kūrinys nėra vienprasmiškas ir todėl sunkiai pasiduoda tiesmukiškoms „interpretacijoms“. Daug svarbiau kūrinio autoriui pačiam atrasti savąsias kūrinio prasmes. Kai kuriais atvejais, meno terapija gali padėti diagnozuoti sutrikimus.
• Grupine psichoterapija siekiama gydyti psichologines, elgesio, emocines ir tarpasmenines problemas grupės aplinkoje meno kūrimas reikalauja aktyvaus įsitraukimo. Tai padeda mobilizuoti pastangas žmonių, kurie gali būti pripratę būti labai pasyvūs. Grupėse, kiekvienas gali įsitraukti tuo pačiu metu ir sau priimtinu būdu. Meno kūrimas grupėse gali teikti bendrai patiriamo malonumo jausmą. Taip pat kiekvienas dalyvis gali pajusti savo kūrybingumą.
• Daugelis žmonių, pradėjusių meno terapiją tarsi nenoromis, dažnai ilgainiui išsiugdo rimtą susidomėjimą menu.

Meno terapijos tikslas

Meno terapijos tikslas yra toks pat, kaip ir bet kurio kito psichoterapinio būdo: pagerinti, atkurti arba palaikyti psichinę sveikatą, kliento funkcionavimą ir asmeninės gerovės jausmą.  Dailės terapija apima naujų ryšių, santykių ir prasmių atradimą saugioje ir palaikančioje atmosferoje, o tai savo ruožtu suteikia klientui alternatyvias gyvenimo ir santykių su kitais perspektyvas. Taigi meno terapija gali veikti įvairiapusiškai, apimant visą žmogų, įskaitant jutiminius-motorinius, suvokimo, kognityvinius, emocinius, fizinius, socialinius ir dvasinius aspektus. Tobulėjimas per meną yra vertinamas kaip visos asmenybės tobulėjimas. Anot Malchiodi, „meno kūrimas yra suvokiamas kaip galimybė išreikšti savo vaizduotę,  patirtis autentiškai ir spontaniškai, kuri laikui bėgant gali sukelti asmeninį pasitenkinimą, emocinį atlygį ir transformaciją. Kūrybinis procesas gali būti „sveikatos stiprinimo priemonė” ir augimą skatinanti patirtis“.

Meno terapeutas gali naudoti įvairius meno metodus, įskaitant piešimą, tapybą, skulptūrą ir koliažą su klientais nuo mažų vaikų iki pagyvenusių žmonių. Klientams, patyrusiems emocines traumas, fizinį smurtą, prievartą šeimoje, nerimą, depresiją ir kitas psichologines problemas, gali būti naudinga kūrybiškai išreikšti save. Ligoninės, privatūs psichikos sveikatos biurai, mokyklos ir bendruomenės organizacijos yra visos įmanomos vietos, kuriose gali būti teikiamos meno terapijos paslaugos. Meno terapeutai pasirenka medžiagas ir intervencijas, atitinkančias klientų poreikius, ir kuria sesijas, kad pasiektų terapinius tikslus ir uždavinius. Jie naudoja kūrybinį procesą, kad padėtų savo klientams didinti įžvalgą ir sprendimus, susidoroti su stresu, patirti traumuojančias patirtis, pagerinti pažinimo gebėjimus, palaikyti geresnius santykius su šeima ir draugais ir pasiekti daugiau savirealizacijos.

Malchiodi (2006) pateikia pavyzdį, ką apima meno terapijos seansas ir kuo jis skiriasi nuo dailės užsiėmimo. „Daugelyje meno terapijos seansų dėmesys sutelkiamas į jūsų vidinę patirtį – jūsų jausmus, suvokimą ir vaizduotę. Nors dailės terapija gali apimti mokymosi įgūdžius ar meno metodus, dažniausiai pirmiausia akcentuojamas vaizdų, kylančių iš žmogaus vidaus, kūrimas ir išreiškimas, o ne tuos, kuriuos jis ar ji mato išoriniame pasaulyje. Ir nors kai kuriose tradicinėse dailės pamokose gali būti paprašyta perpiešti ar piešti pasitelkus savo vaizduotę, dailės terapijoje visada svarbiausias yra vidinis vaizdų, jausmų, minčių ir idėjų pasaulis, patyrimas.”

Žmonės meną kuria tūkstančius metų, o pagrindinis meno terapijos principas yra tas, kad meno kūrimas iš prigimties suteikia galių, gydo ir sukelia katarsį. Menas gali būti naudojamas išreikšti įvairias emocijas, įskaitant tas, kurias pacientui kartais gali būti sunku išreikšti. Integruodamas meną į gydymo programą, meno terapeutas tikisi iš paciento gauti daugiau informacijos ir padėti pacientui tobulėti. Meno terapija naudojama daugelyje skirtingų klientų grupių. Dailės terapija yra veiksmingas gydymas asmenims, turintiems raidos, medicininių, ugdymosi, socialinių ar psichologinių sutrikimų.

Naudota literatūra:

1. Brazauskaitė A, Dikčiūtė S. Modernaus meno socialinė reikšmė: meniniai-socialiniai performansai. Vilnius. Menų terapijos centras. 2015.
2. Dalley T, sudarytoja. Dailė kaip terapija. Vilnius: Apostrofa; 2004.
3. Hinz LD. Expressive therapies continuum: A framework for using art in therapy. 2nd edition. New York, NY : Routledge, 2019.
4. Liebmann M. Art therapy for groups. Routledge 2006.
5. Malchiodi CA. Art therapy sourcebook, second edition. 2nd ed. New York, NY, USA: McGraw-Hill; 2007.
6. Edwards D. Art Therapy. [online] London: SAGE Publications; 2014. https://www.academia.edu/25955008/ART_THERAPIE_DAVID_EDWARDS.
7. Jones P. The arts therapies: A revolution in healthcare [online]. London: Routledge; 2004. Available from Internet: https://pb1lib.org/book/891826/7ef43a?id=891826&secret=7ef43a
8. Karkou V, Sanderson P. Arts therapies: A research-based map of the field [online]. London: Churchill Livingstone; 2005. Available from Internet: https://pb1lib.org/book/2205400/11f1e9?id=2205400&secret=11f1e9