skip to Main Content

STRAIPSNIAI

Meno terapija

Meno terapija – psichoterapinė grandis (kompleksinio ligonių su psichiniais sutrikimais gydymo), išgaunanti (savo specifinėmis priemonėmis) nemaža teigiamų sveikatos gerinimo efektų. Terapijos uždaviniai – asteninių, depresyvių, nerimo, hipochondrinių, somatovegetatyvinių pasireiškimų emocinėje, kognityvinėje, elgesio ir somatinėje sferose susilpninimas ar panaikinimas. Terapijos tikslas – emociškai palaikant, vystyti gebėjimus gyventi savarankiškai, kūrybiškai, jaučiant asmeninę atsakomybę.

Tam reikalinga vystyti paciento kūrybines galimybes, vizualinės raiškos pagalba įdiegti jas į paciento sąmonės sferą, kad jo gyvenime atsirastų naujų mąstymo sričių, savęs pažinimo ir tikslingų nuostatų. Meno terapija – vystymosi procesas. Šį procesą galima suskirstyti į keletą fazių, iš kurių galutinis etapas – atrastos ir pakankamai gerai išvystytos kūrybinės jėgos, kurios vis geriau gali integruotis į gyvenimą. Svarbiausia savo realiame gyvenime žengti tiek žingsnių, kiek jų buvo žengta terapijos metu, sugebėti išgyventi konfliktus, išlaikyti emocinius krūvius ir gebėti kurti distanciją.

Meno (dailės) terapija – tai procesas, kai dailės išraiškos priemonėmis autorius formuoja savo jausmus, mintis, išgyvenimus. Kūrybinis procesas pats savaime gali būti gydomasis. Kad ir kokia sudėtinga būtų žmogaus būsena, kūrybiniame procese, jei tik nukreipiama valia sau padėti, pradeda aktyvuotis visos psichikos dalys, reiškia, kad tuo metu sveikosios gali netgi dominuoti. Tuomet ir pajuntamos nepanaudotos galimybės. „Išeinama“ iš fiksuoto simptomo ar problemos, prasiplečia jausminė erdvė, pajuntamas saugumo ir malonumo jausmas, nustumiamas liūdesys ir neviltis. Patyrimas gali būti trumpas, bet nenuginčijamas. Kūrinys lieka liudininku. Tai gali būti pradžia naujam gyvenimui, integruojant net ir skaudžią gyvenimo patirtį.

Šiuo metu Ąžuolyno klinikoje taikoma „praplėsta“ meno terapija: ji integruota su smėlio terapija (individuali ir grupinė), šokio-judesio terapija (grupinė), kūrybine komunikacija (grupėje).

Šokio-judesio terapija – ypatinga kūno terapija (fizinė). Joje jausmai spontaniškai persikeičia į judesį, išryškėja santykis su savo kūnu, išlaisvinamos įvairių gylių įtampos, atsiranda naujų kreatyvinių galimybių. Aš taikau humanstruktūrinę šokio terapiją (G. Ammon, M. Ammon). Ji tikslingai nukreipta į asmenybės šerdį, į centrines, nesąmoningas AŠ funkcijas. Tai – kūrybiškumas, agresija, baimė, nerimas, seksualumas, narciziškumas, taip pat vidinės ir išorinės – AŠ – identifikacija ir mokėjimas atsiskirti, tarnaujant visų AŠ funkcijų integracijai.

Pacientas gali saugioje grupės erdvėje išreikšti save, pažinti savo kūniškąjį „aš“ ir kūno ribas per judesį erdvėje ir per kūno kalbą kontaktuoti su savimi ar su grupe. Užsiėmimas prasideda nuo muzikos pasirinkimo. Vėliau kiekvienas pacientas šoka spontaniškąjį šokį grupės rate. Po kiekvieno šokio grupės nariai suteikia šokusiajam verbalinį grįžtamąjį ryšį. Galimi tokie teigiami pasikeitimai:

  • augantis pasitikėjimas savimi ir kitais,
  • artėjimas savo pasąmoninių jausmų link, vėliau jie bus geriau verbalizuojami,
  • atskirų kūno dalių integracija į bendrą kūno pojūtį,
  • jausmų, minčių ir kūno vienovė.

Nepatartina ši terapija priešpsichotiniams pacientams dėl jų ribų nepaisymo, per didelio atvirumo.

Smėlio terapija – tai psichoterapinis metodas, pagrįstas psichologiniais K. G. Jungo principais. Technikos autorė – D. Kalff. Smėlio terapija – galimybė pažinti savo vidinį pasaulį. Kad vyktų šis procesas, reikalinga smėlio dėžė (42 х 72 х 7), smėlis, vanduo, didelė miniatiūrinių figūrėlių kolekcija, gamtinės medžiagos ir kt. Kompozicija smėlio dėžėje padeda išreikšti tai, ką sunku ar neįmanoma paaiškinti žodžiais, prisiliesti prie tų savo sielos sluoksnių, į kuriuos neįmanoma kreiptis tiesiogiai, pamatyti savyje tai, kas išslysta iš kasdieninio, įprastinio mąstymo. Terapiniam procesui būtina psichologiškai saugi erdvė ir empatiškas terapeutas. Grupinėje smėlio terapijoje naudojami vietoj smėlio dėžės įvairūs konteineriai: indai, dėžutės, popieriaus lapas.

Smėlio terapija Ąžuolyno klinikoje integruota į dailės terapijos procesą, ji taikoma, kai grupėje psichoterapiniame procese pribręsta reikiamybė. Smėlio terapijos galimybės: simboliniame lygmenyje „perdirbti“ situacijas, sukeltas psichinių traumų; praplėsti vidinę patirtį ir sustiprinti suvoktąjį „Aš“ per nesąmoningą turinio integraciją į sąmonę; per kūrybinę saviraišką išsilaisvinti nuo negatyvios emocinės patirties.

Kūrybinė komunikacija naudoja įvairius komunikavimo būdus: vaizduojamąją veiklą, muziką, vaidybą, literatūrinę kūrybą, išraiškingą judesį, šokį ir kt. Taip žmonių bendravimas tampa dinamiškesnis, daugiau spontaniškas, įvairiapusis, liečiantis jų asmeninės patirties įvairius aspektus ir lygius, taip pat įvairius psichinius procesus ir jų struktūras.

Pagrindinis kūrybinės komunikacijos tikslas – asmenybės funkcionavimo ir vystymosi gerinimas. Galimybės ir uždaviniai:

  • išplėsti komunikatyvinių ir ekspresinių grupės narių galimybes, siūlant jiems įvairius pratimus, vaizduojamosios veiklos, į kūną orientuoto, dramaterapinio charakterio (performansas, šokis, kostiumai ir kt.);
  • sudaryti sąlygas psichinės patirties konsolidacijai, stiprinant jų AŠ ir psichologinių apsaugų mechanizmus arba įveikiant asmenines ribas, gaunant naujų rūšių patirtį.

Parengė: Vida Grigaliūnaitė-Plerpienė

Back To Top