skip to Main Content

BIPOLINIS SUTRIKIMAS ARBA MANIAKINĖ DEPRESIJA

BIPOLINIS SUTRIKIMAS ARBA MANIAKINĖ DEPRESIJA

BIPOLINIS SUTRIKIMAS ARBA MANIAKINĖ DEPRESIJA

KAIP PASIREIŠKIA BIPOLINIS SUTRIKIMAS?

„Išeidavau pasivaikščioti naktimis, galėdavau eiti nesustodamas visą naktį, nepavargdavau, visiškai dingo baimės jausmas, man atrodė, kad visi mane pažįsta…“

Bipolinis sutrikimas, kuris anksčiau buvo vadintas maniakine depresija, pasireiškia ekstremaliais nuotaikos svyravimais, įskaitant emocinius pakilimus ir nuosmukį – depresiją. Šios būsenos gali keistis kelis kartus per metus. Pakilimo (manijos arba hipomanijos) laikotarpiu žmogus būna ypač energingas, labai pasitikintis savimi, jaučia euforiją, dingsta miego poreikis. Depresijos metu žmogus nebegali dirbti, nuolat miega, būna prislėgtas, jam sunku net pavalgyti ar nusiprausti. Ši liga gali pasireikšti jau paauglystėje, tačiau dažniausiai diagnozuojama gerokai vėliau.

KADA KREIPTIS Į GYDYTOJĄ?

Nepaisant nuotaikos svyravimo kraštutinumų, bipoliniu sutrikimu sergantys žmonės nesuvokia, kaip jų emocinis nestabilumas sutrikdo jų pačių ir artimųjų gyvenimus. Sergančiajam, dažnu atveju patinka euforijos ir produktyvesnio gyvenimo ciklai, tačiau po šios euforijos visada seka emocinis žlugimas. Bipolinis sutrikimas savaime nepraeina. Savižudiškos mintys ir elgesys yra įprastas reiškinys tarp sergančiųjų. Esant depresijos ar manijos simptomams, derėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą, kuris padės suvaldyti simptomus.

Įvairios priklausomybės eina išvien su bipoliniu sutrikimu. Negydoma liga gali sukelti priklausomybę nuo vaistų, alkoholio bei narkotinių medžiagų, nes sergantieji šia liga neturi saiko. Kadangi ligai būdingi nuotaikų svyravimai, alkoholis tuos svyravimus tik sustiprina. Atsiranda didesnė savęs žalojimo tikimybė.

DIAGNOZĖ IR GYDYMAS

Šia liga sergantys, pagalbos kreipiasi tuomet, kai yra prislėgti, o ne tada, kai juos kamuoja manija, todėl labai svarbu, kad bipolinis sutrikimas nebūtų painiojamas su depresija. Tinkama diagnozė ir gydymas gali padėti žmonėms, sergantiems maniakine depresija, gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą. Psichikos sveikatos priežiūros specialistai diagnozuoja bipolinį sutrikimą remdamiesi asmens simptomais, gyvenimo patirtimi, išgyvenimais ir kai kuriais atvejais šeimos istorija.

BIPOLINIS SUTRIKIMAS

BIPOLINIS SUTRIKIMAS

AR BIPOLINIS SUTRIKIMAS YRA VISĄ GYVENIMĄ TRUNKANTI LIGA?

Taip manyta anksčiau. Nors manijos ir depresijos epizodai atsinaujina, gydymas gali padėti daugeliui žmonių, įskaitant ir tuos, kurie serga sunkiausiomis bipolinio sutrikimo formomis. Veiksmingas gydymo planas apima vaistų ir psichoterapijos derinį. Čia pabrėšime, kad vaistai yra privaloma gydymo dalis, kuri jokiais būdais negali būti nutraukta be gydytojo pritarimo.

Tiesa, vien medikamentinis ligos gydymas neužtikrina ilgalaikio efekto, nes pacientai pasijautę geriau, nustoja vartoti vaistus. Ypač svarbus yra psichoterapeutas, kuris padeda pacientui pažinti save.

GYVENIMAS SERGANT BIPOLINIU SUTRIKIMU

Bipoliniu sutrikimu, kaip ir kitomis psichikos ligomis, žmonės serga visose šalyse. Skirtingose valstybėse ir kultūrose liga diagnozuojama nuo 0.3% iki 1.5% žmonių. Pasaulinė Sveikatos Organizacija apskaičiavo, kad 45 milijonai žmonių visame pasaulyje serga šia liga.

Gyvenimas sergant bipoliniu sutrikimu gali būti sudėtingas, tačiau yra būdų kaip palengvinti sau, draugui ar mylimam žmogui. Gydymas yra geriausias būdas pradėti jaustis geriau. Svarbiausia yra laikytis gydymo plano, vartoti vaistus taip, kaip nurodyta, būti sąžiningu su pačiu savimi ir artimiausiais šeimos nariais, kurie padės kritinėmis akimirkomis.

„Apnikdavo tokia tamsa, kad negalėdavau ištarti net žodžio, girdėdavau, ką man sako kiti, bet negalėdavau atsakyti, negalėdavau atsikelti iš lovos. Tamsa, kurios neįmanoma išreikšti žodžiais“

Back To Top