Jei dar prieš metus buvo madingas posakis, kad jei tavęs nėra socialiniuose tinkluose, tavęs galbūt, apskritai nėra, šiandienos trendas – trenkti virtualiomis durimis ir išeiti gyventi tikro gyvenimo.
Didžiausias pokyčių priešas – vadinamoji patogumo zona, t. y. ta realybė, prie kurios esame įpratę. Pabodęs, neperspektyvus darbas, drungni santykiai šeimoje, blankus laisvalaikis – net kai visa tai yra labai atsibodę, pakeisti įprastą gyvenimo ritmą dažniausia vis tiek būna sunku.
Įsivaizduokite, išvažiavote ilgai lauktų atostogų... Jūra, mėlynas dangus, už autobuso lango keičiasi gražiausi vaizdai, o gidas pasakoja įdomią istoriją. Viskas būtų tiesiog idealu, jei ne greta sėdintis pakeleivis.
Pasakyti „ne“ – iššūkis, kurį įveikia ne kiekvienas. Tačiau bet kuris pyplys „ne“ sako nesukdamas sau galvos, ką apie jį pamanys kiti. Juk jis nesutinka! Su tėte, mama, su kažkieno sugalvotomis taisyklėmis ar aplinkybėmis. O dabar paanalizuokite savo elgesį: ar dažnai, užuot sakę nuoširdų „ne“, saldžiu balsu, tačiau giliai širdyje tuo nepatenkinti sakote „taip“?
Japonai sako, kad vienas geras žodis praskaidrina tris žiemos mėnesius. Iš tiesų žodžių poveikis gali būti labai stiprus. Po malonių žodžių kartais pasijuntame labai laimingi, tokie žodžiai it geriausias prieskonis, kurio net mažiausias žiupsnelis keičia gyvenimo skonį. Ar pakankamai dažnai giriame vieni kitus? Ar patys jaučiamės pakankamai įvertinti?
Manote, kad pasaulis toks, kokį matote? Labai klystate! Iš tiesų tikrovė – tik iliuzija, kurią sukuria mūsų protas, mintys, stereotipai ir projekcijos į realybę. Kitaip tariant, realybe vadiname tai, ką matome per savotiškus filtrus, kurių dažnai net neįsivaizduojame turį.